Chirurgas įvardijo burnos vėžio požymius: juos pastebėjus būtina kreiptis pagalbos

Burnos ir burnaryklės vėžio atvejų pasaulyje kiekvienais metais priskaičiuojama virš 500 tūkst. – ir šis skaičius nuolat didėja. Nors vasario mėnuo skirtas skleisti žinomumui apie burnos vėžį, tačiau apie šią onkologinę ligą vis dar per mažai kalbama. Kaip portalui manodaktaras.lt paaiškino „Dantų specialistai“ veido ir žandikaulių chirurgas Linas Senkus, daugelis burnos vėžiu sergančiųjų turi žalingų įpročių, o vienas iš rizikos veiksnių yra tam tikras socio-ekonominis statusas – todėl tai nėra „populiari“ liga.

Veido ir žandikaulių chirurgas Linas Senkus<br>123rf nuotr. koliažas
Veido ir žandikaulių chirurgas Linas Senkus<br>123rf nuotr. koliažas
Veido ir žandikaulių chirurgas Linas Senkus<br>Asmeninio albumo nuotr.
Veido ir žandikaulių chirurgas Linas Senkus<br>Asmeninio albumo nuotr.
vėžio ląstelės<br>123rf iliustr.
vėžio ląstelės<br>123rf iliustr.
Skausmas burnoje.<br>123rf iliustr.
Skausmas burnoje.<br>123rf iliustr.
Vėžio ląstelė ir limfocitai<br>123rf iliustr.
Vėžio ląstelė ir limfocitai<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (5)

Eglė Dagienė, manodaktaras.lt

Mar 7, 2022, 6:15 AM, atnaujinta Mar 7, 2022, 6:16 AM

Burnos vėžys patenka į vėžinių ligų dešimtuką pagal paplitimą išsivysčiusiose šalyse. Jo gydymas yra sudėtingas, sudarytas iš keleto etapų, ilgai užtrunka. Deja, apie 40 proc. atvejų, nustačius burnos vėžio diagnozę, žmogus neišgyvena net penkerių metų, tačiau ankstyva diagnostika dažniausiai gali padvigubinti galimybę išgyventi“, – teigė gydytojas.

Kaip atpažinti burnos vėžį? Vėžys, pasak veido ir žandikaulių chirurgo L.Senkaus, yra nekontroliuojamas pakitusių ląstelių dalijimasis, kuris lemia aplinkinių audinių invaziją ir infiltraciją, bei gali plisti limfogeniniu ir hematogeniniu keliu į tolimesnius organus.

Burnos vėžys – tai bet kuris burnos ertmės gleivinės vėžinis susirgimas (pakitimas), kuris apima liežuvį, burnos dugną, žandų gleivinę ar retromoliarinę sritį. Rečiau atsiranda gomurio srityje ar dantenose, – pasakojo gydytojas. – Dažniausiai žmogus skundžiasi skausmu burnos ertmėje, skausmingu dariniu, opa. Vėžiui pažengus atsiranda skausmingas žiojimasis, liežuvio judesiai, rijimas – tai priklauso nuo vėžio lokalizacijos“.

Burnos vėžiui būdingi šie požymiai ir simptomai:

– negyjanti lūpų ar burnos žaizda – opa > 2 sav.;

– kraujavimas burnos ertmėje;

– sunkumas ar skausmas ryjant;

– paslankūs dantys;

– baltos, raudonos dėmelės burnoje ar ant lūpų;

– ausies skausmas;

– tirpstančios lūpos;

– pasikeitęs balsas, užkimimas, gerklės perštėjimas;

– patinęs žandikaulis;

– užsitęsęs dantų ar žandikaulių skausmas;

– sunkumai kramtant, kalbant, liežuvio/žandikaulių nejudrumas; sąkandžio pokyčiai;

– svorio netekimas.

Anot L.Senkaus, nebūtinai šie simptomai atsiranda tik dėl burnos vėžio. Juos gali nulemti ir kitos sveikatos problemos. Tačiau jiems atsiradus būtina kreiptis į gydytoją, kad diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau ir, jei reikia, būtų pradėtas gydymas.

Kiekviena dvi savaites neužgyjanti opa burnos ertmėje, pasak gydytojo, turėtų sukelti įtarimą ir yra ženklas, jog reikalinga biopsija – audinio gabalėlio paėmimas ir ištyrimas. Taip pat nerimą turėtų kelti ir padidėję limfmazgiai – reikalingas papildomas įvertinimas.

Kas gydytojui gali kelti įtarimą?

Veido ir žandikaulių chirurgo L.Senkaus teigimu, atliekant ištyrimą, labai svarbu apžiūrėti visą paciento burną, o ne tik siaurą sritį: liežuvį, burnos dugną, lūpas, žandų gleivinę, gomurio lankus ir kt., taip pat čiuopti ieškant sukietėjimo ir skausmingumo. Paprastai atskirai apžiūrima ir čiuopiama kaklo sritis dėl padidėjusių limfmazgių.

Įtartini požymiai yra:

– opa;

– gleivinės spalvos pasikeitimas;

– kraujuojančios vietos;

– kaulinė deformacija;

– dantų paslankumas;

– gleivinės skausmingumas;

– veido ir kaklo asimetrija;

– padidėję kaklo limfmazgiai.

Kas didina riziką susirgti burnos vėžiu?

„Tabako vartojimas yra svarbiausias rizikos veiksnys, nes apie 90 proc. sergančiųjų burnos vėžiu rūko arba yra rūkę. Tabake randama virš 30 žinomų karcinogenų. Burnos vėžio riziką didina ir pypkių bei cigarų naudojimas. Ne tik tabako rūkymas, bet ir bedūmio tabako vartojimas sukelia vėžį. Burnos ertmės vėžys 50 kartų dažnesnis žmonėms, kramtantiems tabako produktus“, – teigė gydytojas.

Alkoholio vartojimas, anot mediko, taip pat padidina rūkančiųjų riziką susirgti burnos vėžiu, tačiau yra ir nepriklausomas neigiamas faktorius. Burnos vėžys yra 6 kartus dažnesnis alkoholį vartojantiems pacientams. Skirtingų tyrimų duomenimis apie 25 proc. visų burnos vėžio atvejų atsiranda žmonėms, kurie nerūko ir tik nereguliariai vartoja alkoholį.

Prasta burnos higiena, lėtinis gleivinės uždegimas, paslankūs protezai taip pat dirgina gleivinę ir sukelia jos vėžinius pakitimus. Rizikos veiksniai yra ir įvairios infekcijos. Pasak L.Senkaus, nustatyta, kad 9 iš 200 žmogaus papilomos virusų tipų yra onkogeniniai. 16 tipo žmogaus papilomos virusas labiausiai siejamas su burnos/burnaryklės vėžiu.

„Žmogaus imunodeficito virusas didina riziką susirgti slopindamas imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas mažina, o raudonos ir sūdytos mėsos vartojimas didina vėžio riziką. Egzistuoja tam tikros priešvėžinės būklės, pvz., leukoplakija, balkšvos dėmės burnos gleivinėje, iš kurių 2–6 proc. atvejų per dešimt metų suvėžėja“, – pasakojo veido ir žandikaulių chirurgas.

Kito tyrimo duomenimis burnos leukoplakija į karcinomą išsivystė 17,5 proc. pacientų per stebimą 7 metų laikotarpį. Laikotarpis nuo įvairių gleivinės epitelio pakitimų iki atsiradusio vėžio užtrunka nuo 6 mėnesių iki 39 metų.

Rizikos veiksniai:

– Rūkymas

– Tabako kramtymas

– Alkoholio vartojimas

– Prasta burnos ir dantų higiena

– Mikrotraumos nuo protezo, lėtinis burnos gleivinės dirginimas

– Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) Imuninės sistemos nusilpimas

– Nevisavertė mityba

– Socio-ekonominiai veiksniai

– Anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys, taikytas spindulinis gydymas.

Kaip diagnozuojami burnos navikai?

Diagnozė, pasak gydytojo, nustatoma apjungus ir įvertinus visą informaciją: nusiskundimus, anamnezę, klinikinius radinius, atlikus vaizdinius tyrimus (magnetinio rezonanso tyrimą, kompiuterinę tomografiją, pozitronų emisijos tomografiją, ortopantomogramą) ir būtinai biopsiją. Ši informacija aptariama multidisciplininėje gydytojų komisijoje ir paskiriamas tarptautines rekomendacijas atitinkantis gydymas.

Vertinami:

– Skundai.

– Anamnezė: rūkymas, tabako kramtymas, alkoholio vartojimas, anksčiau diagnozuotas burnos ertmės vėžys, taikytas spindulinis gydymas, imunosupresija.

– Apžiūra.

– Apčiuopa.

– Vaizdiniai tyrimai (echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas).

– Biopsija.

Kokia būtų esminė profilaktika, norint išvengti šios onkologinės ligos?

„Patarimas labai konkretus – vengti žalingų įpročių ir reguliariai tikrintis burną – lankytis pas gydytoją, kuris turi apžiūrėti visą burną ir gali anksti nustatyti pakitimus. Taip pat patariu kiekvienam reguliariai apsižiūrėti burnos ertmę prieš veidrodį“, – patarė veido ir žandikaulių chirurgas L.Senkus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.