Pamėlęs nagas ant kojos piršto ilgai nedavė ramybės 54 metų vilnietei Rimai. Prieš vykdama atostogauti prie Viduržemio jūros ji užsuko į grožio saloną pasidaryti pedikiūro.
Moteris manė, kad negražus nagas galėjo atsirasti dėl netinkamos avalynės. Be to, savo sodybos kieme mėgstanti vaikščioti basa moteris svarstė, kad galėjo netyčia susižeisti pirštą. Daugiau nei pusę metų verslininkė laukė, kol negražus nagas ataugs. Tačiau taip neatsitiko. Kai grožio specialistė patarė jai kreiptis į odos specialistą, moteris net susigėdo, kad nesirūpina pėdų priežiūra.
Tik tada, kai apsilankė Nacionaliniame vėžio institute, jai buvo nustatyta tikroji diagnozė – melanoma.
„Esu dėkinga grožio specialistei, kuri įtarė piktybinę ligą ir patarė ilgai nedelsti. Jei būčiau negražų nagą pati nusilakavusi, tikriausiai būčiau ir pamiršusi nelemtą dėmę. Svarbu, kad kas nors paragintų ieškoti medikų pagalbos“, – tikino verslininkė Rima.
Odos melanoma dažnai būna matoma, tačiau nieko neskauda. Iki šiol Lietuvoje daugelis žmonių į medikus kreipiasi tada, kai juos suriečia skausmas.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas pasakojo, kad neretai žmonės į odos specialistus kreipiasi pernelyg vėlai. Odos melanoma – piktybinis navikas, išsivystęs iš odoje esančių ląstelių melanocitų, gaminančių pigmentą melaniną. Melanoma sudaro mažiau nei 5 procentus visų odos piktybinių auglių, bet mirštamumo nuo šios ligos rodiklis yra vienas didžiausių. Melanoma lemia daugiau nei 90 procentų visų mirčių nuo odos vėžio.
Vienas didžiausių rizikos veiksnių, sukeliančių melanomą, yra ultravioletinė spinduliuotė (saulės poveikis, soliariumai) ir individualios žmogaus savybės, pavyzdžiui, padidėjęs jautrumas saulės spinduliams, daugybiniai apgamai ar pigmentinės dėmės, šeiminė anamnezė.
Melanoma gali atsirasti ir tose kūno vietose, kurios nėra veikiamos tiesioginių saulės spindulių. Tačiau kaitinantis saulėje didėja pigmentinių ląstelių genetinės mutacijos tikimybė.
Melanomai vystantis formuojasi metastazės, pakinta limfmazgiai. Neseniai vykusioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje, skirtoje ultragarso diagnostikai, apie tai kalbėjęs A.Česas įspėjo, kad turime būti pasiruošę didėjančiam melanomos atvejų skaičiui Lietuvoje.
– Ar odos melanoma gali būti mirtinai pavojinga? – pasiteiravau A.Česo.
– Iš visų Europos valstybių Lietuva skiriasi tuo, kad penkerių metų išgyvenamumas nuo tos dienos, kai nustatyta melanoma, yra vienas mažiausių.
Šie duomenys buvo publikuoti prieš keletą metą, kol dar nebuvo paskelbta pandemija dėl koronaviruso, tačiau yra mažai vilčių, kad Lietuvos situacija per šį laikotarpį iš esmės pagerėjo.
Melanomai gydyti skirti nauji klinikiniai tyrimai rodo šiek tiek geresnę situaciją mūsų šalyje, bet ji pagerėjo, sakyčiau, nežymiai.
Šiuolaikinių gydymo metodų taikymo požiūriu Lietuva atsilieka nuo Europos apie keletą metų. Tai rodo, kad tam tikra grupė pacientų, kuriems melanoma yra išplitusi į limfmazgius, dar negauna papildomo gydymo, kuris yra efektyvus.
Šio gydymo efektyvumas rodo, kad maždaug pusei pacientų melanoma niekada neatsinaujina. Bet tokio pažado mes dar negalime duoti savo pacientams Lietuvoje.
Dar viena svarbi aplinkybė – neturime visų priemonių, skirtų metastazavusiai melanomai gydyti. Kai kurios medikamentų grupės Lietuvoje yra kompensuojamos, tačiau nustačius agresyvią, mirtį greitai atnešančią melanomą dar neturime tinkamų būdų sutramdyti tokią ligos formą.
Iki šiol gelbėdavo įvairios klinikinių tyrimų programos, į kurias stengdavomės įtraukti tam tikrus fondus ir farmacijos bendroves. Tokiu būdu tik daliai pacientų būdavo prieinamas šiuolaikinis melanomos gydymas.
Sergamumas melanoma didėja visame pasaulyje. JAV ši liga užima penktąją vietą, manoma, kad 2030-aisiais sergamumo melanoma rodiklis šioje šalyje užims antrąją vietą po krūties vėžio. Negalime manyti, kad ši tendencija aplenks Lietuvą.
– Kas lėmė tokį melanomos proveržį? Ar nėra sukurta patikros programos, padedančios nustatyti ankstyvąją šios ligos formą?
– Dėl melanomos patikros programos kūrimo netyla diskusijos visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Europoje nėra ekspertų sutarimo, ar patikra gali duoti apčiuopiamos naudos. Patikra turi būti nebrangi, lengvai prieinama, turi būti taikomi minimaliai invaziniai metodai, patikra turi turėti ekonominį efektą, kuris susijęs su didesniu išgyvenamumu.
Lietuvos medikai prisideda prie šio proceso, pavyzdžiui, Klaipėdoje, Vilniuje įvairios klinikos organizuoja melanomos patikros dienas, kai gali pasitikrinti žmonės, turintys tam tikrų nuogąstavimų.
Tačiau sisteminės melanomos patikros programos, kurioje dalyvautų jokių nusiskundimų neturintys asmenys, Lietuvoje dar nėra.
Europos kovos su vėžiu plane taip pat diskutuojama apie tokią priemonę, tačiau kiekviena valstybė gali savarankiškai nuspręsti, kokias patikros programas diegs.
Melanoma yra tokia liga, kurią gali visi pastebėti. Ši vėžio rūšis yra matoma. Melanomą galima įtarti aptikus tam tikrų odos pakitimų.
Bet žmonės dažnai mano, kad šie pakitimai savaime praeis.
Jei yra apgamas, dar nereiškia, kad iš jo išsivystys melanoma, tai atsitinka retai, dažniau melanoma atsiranda lygioje odoje. Žmonės turi žinoti ženklus, kada galima įtarti melanomą. Rizikos grupei priklausantys asmenys turėtų kur kas dažniau apžiūrėti savo odą ir konsultuotis su specialistais.
– Lietuvoje nėra tokios kaitrios saulės kaip Europos pietuose. Gal tai gali mus apsaugoti?
– Iš tikrųjų mūsų šalyje nėra didelio ultravioletinių spindulių indekso, tai lėmė mūsų šalies geografinė padėtis.
Kita vertus, tai nėra gerai. Skandinavijos ir kitų Šiaurės šalių gyventojai kur kas dažniau serga agresyvia infiltruojančia melanomos forma, kuri greičiau sukelia metastazių ir lemia didesnį mirštamumą.
O Australija, tokios JAV valstijos kaip Florida, Kalifornija, kitos arčiau pusiaujo esančios šalys turi santykinai mažiau infiltruojančios melanomos atvejų. Dažniau pasitaiko paviršiaus melanoma, kurios operacinis gydymas yra efektyvus, taip pat gali būti daugkartinė melanoma, bet ji nėra mirtinai pavojinga.
Lietuva dėl savo geografinės padėties patenka į rizikos zoną, kur melanoma būna gerokai agresyvesnė. Mūsų šalyje mirštamumo nuo melanomos rodiklis yra aukštesnis.
Turime žinoti, kad rizika susirgti agresyvesne melanoma labiau gresia šviesios odos, mėlynų akių žmonėms, taip pat turintiems strazdanų.
Turime ugdyti onkologinį budrumą – jei atsirado odoje dėmė, tai nėra smulkmena, būtina pasitikrinti. Gali būti diagnozuojama vos kelių milimetrų melanoma.
– Anksčiau buvo manoma, kad melanoma aplenkia mažamečius. Ar tokia nuomonė teisinga?
– Vien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet nustatoma atvejų, kai melanoma suserga paaugliai. Jie yra stebimi, konsultuojamasi su užsienio klinikomis.
Kylyje, Vokietijoje, įsikūrusioje dermatologijos klinikoje atlikti tyrimai rodo, kad melanoma sparčiai plinta ir tarp vaikų. Anksčiau tai buvo reti atvejai. Tai susiję su paveldimumu, tam tikrų genų mutacija. Jau taikoma tokia praktika – jei tėvai sirgo melanoma, jų vaikai turi būti kur kas anksčiau apžiūrimi.
Norint išvengti melanomos, būtina naudoti apsauginius kremus, losjonus, saulėtą dieną vilkėti lengvus drabužius, kurie dengia odą, nešioti skrybėlę ar kepurę.
Nuo saulės ypač reikia saugoti vaikus ir paauglius. Yra žinoma, kad pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, didina riziką ateityje susirgti melanoma. Melanomos, kaip ir krūties vėžio, profilaktikai tinka vitaminas D, o moterys Lietuvoje šio vitamino turi labai mažai.
Kokie požymiai išduoda, kad apgamas yra suvėžėjęs?
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų, du trečdaliai iš jų – moterims, vienas trečdalis – vyrams. Svarbu, kad žmonės įprastų stebėti savo odą, apžiūrėtų sunkiai matomas vietas – pažastis, tarpupirščius, nugarą parodytų artimajam.
Sveikų apgamų spalva yra rusva, jie būna taisyklingos formos, krašto kontūras lygus, o paviršius švelnus. Tuo metu supiktybėjęs apgamas didėja nevienodai į visas puses, todėl melanomai būdinga netaisyklinga forma.
Paviršiaus spalva tampa netolygi, atsiranda ir kitos spalvos intarpų. Neretai darinio kraštai parausta. Melanoma odoje auga greitai. Negydomas navikas skverbiasi gilyn į odą, jo paviršius tampa gruoblėtas. Kartais navikas darosi panašus į mazgą, jis gali išopėti. Ilgainiui metastazių gali atsirasti sritiniuose limfmazgiuose, taip pat kitose nuo pirminio židinio nutolusiose odos vietose ir vidaus organuose.
Bet koks odoje atsiradęs darinys, kuris neišnyksta per pusantro ar du mėnesius, – rimta priežastis apsilankyti pas gydytoją. Nors nedaug įprastinių apgamų virsta melanoma, kilus įtarimų nereikėtų delsti. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo sėkmingesnis būna gydymas.
