Tai ypač pavojinga užkrečiamoji liga, kuriai būdingos sunkios ligos formos. Marburgo hemoraginės karštligės protrūkiai ir sporadiniai atvejai registruojami Angoloje, Ugandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pietų Afrikoje, Kenijoje, Gvinėjoje.
Kaip užsikrečiama?
Tikslus viruso rezervuaras nežinomas. Manoma, kad tai vaisėdžiai šikšnosparniai (Rousettus Aegyptiacus), gyvenantys urvuose ir šachtose. Jų paplitimo arealas sutampa su vietovėmis, kuriose registruojami Marburgo hemoraginės karštligės protrūkiai. Nuo šikšnosparnių gali užsikrėsti kiti gyvūnai (beždžionės, antilopės, dygliakiaulės). Žmonės užsikrečia, kontaktuodami su laukiniais gyvūnais, ar vartodami jų mėsą.
Taip pat užsikrečiama tiesioginio sąlyčio su sergančiais ar mirusiais nuo Marburgo hemoraginės karštligės asmenimis metu per kraują ar kitus kūno skysčius, per užterštus aplinkos daiktus, drabužius, patalynę.
Didžiausia rizika užsikrėsti yra, kai ligoniai vemia, viduriuoja, kraujuoja. Marburgo hemoragine karštlige persirgę asmenys taip pat gali perduoti ligą lytiniu keliu, nes virusas mažiausiai 12 mėnesių nuo simptomų pradžios išlieka spermoje, taip pat centrinėje nervų sistemoje, akies kamerų skystyje.
Ligos simptomai
Ligos inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų) trunka 3–21 dieną. Liga prasideda staiga, vargina karščiavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, silpnumas. Vėliau atsiranda pilvo skausmai, stiprus pykinimas, vėmimas, viduriavimas, bėrimai.
Sunkiais ligos atvejais išryškėja kraujosruvos odoje, akies junginėje, burnos gleivinėje, prasideda kraujavimas iš nosies, akių, vidaus organų. Laiku nepradėjus gydymo, ligoniai miršta nuo dehidratacijos, vidinio kraujavimo, vidaus organų nepakankamumo. Dabartiniu metu vidutinis mirštamumas 53,8 proc., ankstesnių protrūkių metu svyravo iki 90 proc.
Kaip apsisaugoti nuo ligos?
Licencijuotos vakcinos nėra. Asmenys, keliaujantys į Marburgo hemoraginės karštligės paveiktas teritorijas, turi laikytis šių saugos priemonių:
– vengti tiesioginio sąlyčio su sergančiais ar mirusiais nuo Marburgo hemoraginės karštligės asmenimis;
– vietovėse, kur registruojami Marburgo hemoraginės karštligės atvejai, rekomenduojama nesilankyti urvuose, šachtose, nekontaktuoti su laukiniais gyvūnais, nevartoti jų mėsos;
– vengti nesaugių lytinių santykių, naudoti apsisaugojimo priemones;
– dažnai plauti rankas su muilu ar naudoti antiseptiką, kuris įtrinamas į rankas;
– Grįžus iš Marburgo hemoraginės karštligės paveiktų teritorijų ir per tris savaites pradėjus karščiuoti, viduriuoti, jausti nuovargį ir kitus ligos simptomus, būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.
Informacija parengta pagal PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklapiuose skelbiamus duomenis.
