Gydytojas ragina nebijoti vėžio diagnozės: netiesa, kad būtinai reikės operacijos, spindulių, nuslinks visi plaukai

„Ūsuotą lapkritį“ vyrai skatinami auginti vyriškumo simbolį – ūsus – ir šitaip palaikyti sergančius prostatos bei sėklidžių vėžiu artimus žmones, taip pat dalytis patirtimi, kaip įveikti ligą, sutelkus jėgas padėti kovoti susidūrusiems su liga. Šiemet ūsuotas lapkritis pasitinkamas su šūkiu „Nesislėpk! Pasitikrink!“

A.Patašius ragina nebijoti tikrintis dėl vėžio.<br>lrytas.lt koliažas
A.Patašius ragina nebijoti tikrintis dėl vėžio.<br>lrytas.lt koliažas
Prostatos vėžys<br>123rf nuotr.
Prostatos vėžys<br>123rf nuotr.
Prostatos vėžys<br>123rf nuotr.
Prostatos vėžys<br>123rf nuotr.
Gydytojas urologas Aušvydas Patašius<br>Asmeninio albumo nuotr.
Gydytojas urologas Aušvydas Patašius<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vėžio ląstelės<br>123rf iliustr.
Vėžio ląstelės<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 24, 2022, 5:52 AM, atnaujinta Nov 24, 2022, 5:32 PM

Daugelis dėl vėžio pasitikrinti nedrįsta, tačiau medikai pabrėžia, kad anksti nustatytą ligą įveikti lengviau, o kai gali kontroliuoti susirgimą, jo bijoti nereikia.

„Jei bus nustatytas prostatos vėžys, tai nereiškia, kad jus operuos, bus spindulinė terapija, nuslinks plaukai ir panašiai. Tai visų pirma reiškia, kad turėsite tikslią diagnozę, gausite profesionalo, kuris duos patarimą, konsultaciją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, urologas Aušvydas Patašius.

„Gal jums nė nereikia operacijos? Gal vėžys nėra agresyvus ir jį galima stebėti visą likusį gyvenimą? Daug geriau yra žinoti, kad sergi, nei to nežinoti“, – pridūrė urologas ir ragino savo sveikatą patikėti į gydytojų rankas.

A.Patašius pabrėžė, kad su liga galima puikiai gyventi, tai nebėra mirties nuosprendis.

Ragina pasinaudoti galimybe

Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa. Visi vyrai nuo 50 iki 69 m. kviečiami įsitikinti, ar neserga klastinga liga. Patikra – visiškai nemokama. Jei prostatos vėžiu sirgo artimas giminaitis pasitikrinti kviečiami ir šiek tiek jaunesni vyrai (nuo 45 metų).

Dėl nemokamo tyrimo reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis pacientui paaiškins visą proceso eigą.

Tai nėra tik laikina iniciatyva – sveikatą tikrinti galima visus metus. Tačiau medikai pastebi, kad daug lietuvių šia proga nepasinaudoja.

„Labai gaila, pasitikrina tik kas antras vyras, kuris gali“, – apgailestavo A.Patašius.

„Tie vyrai, kurie tikrinasi, tai daro nuolat ir galimybės nepraleidžia, bet programa turėtų būti labiau nukreipta į socialiai atskirtas žmonių grupes, tuos, kurie joje niekada nedalyvauja. Yra maždaug 5 proc. žmonių, kurie niekada gyvenime neįsitraukė į jokią prevencinę programą.

Jie gyvi žmonės ir turi riziką susirgti. Atsiranda socialiniai sveikatos netolygumai. Tikėtina, kad mūsų geri norai turėtų būti nukreipti į gyventojus, kurių nepasiekia socialinės reklamos“, – aiškino A.Patašius.

Pasak jo, prevencinė programa veiktų efektyviau, jei atsakomybė būtų nukrauta nuo ir taip užimtų šeimos gydytojų pečių. Veiksmingiau būtų atskira pacientų pakvietimo sistema. Tuomet raginimo apsilankyti pas gydytoją pacientai sulauktų per visus įmanomus kanalus – e.sveikatą, Sodrą, el. paštą, trumposiomis SMS žinutėmis.

Kasmet – 2 tūkst. naujų ligos atvejų

Lietuvoje maždaug 70 proc. prostatos vėžių atvejų nustatomi antroje stadijoje. Tai reiškia, kad liga nėra išplitusi už prostatos kapsulės ribų, didelė tikimybė, kad liga bus išgydyta.

Prostatos vėžys yra lėtinė liga, gyvybės staiga ji nepasiglemžia. Ta rodo ir statistika: bent 5 metus po diagnozės išgyvena 95 proc. Lietuvos vyrų. Palyginimui, storosios žarnos vėžio diagnozę išgirdusių pacientų 5 metų išgyvenamumas siekia 67 proc.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 2 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų.

Prostatos vėžys yra lėta liga, nereikia visais atvejais pulti ją gydyti radikaliai. Turime įsivertinti, ar ta liga tikrai yra agresyvi, kelia grėsmę paciento gyvybei. Jeigu ne, mes galime vėžį aktyviai stebėti.

Galimos priemonės – magnetinis rezonansas, biologinių žymenų iš kraujo ar šlapimo tyrimas. Tik tada, kai pamatome, kad liga paūmėja, nusprenžiame įsikišti ir atlikti intervenciją, kurios metu galėtume suvaldyti ligą. Prostatos vėžys – įveikiama liga“, – pabrėžė A.Patašius.

Aplinkiniai susirgimo nė nepastebi

Kita istorija, jei nustatoma pažengusi liga. Tiesa, gydytojai geba pritaikyti gydymą, kuris prailgina gyvenimo trukmę, tačiau rezultatą pasiekti sunkiau nei tuomet, kai liga yra nustatoma ankstyvoje fazėje.

„Jei žmogui diagnozuojamas išplitęs prostatos vėžys, tikėtina, kad taikysime gydymą visą likusį gyvenimą, iki paskutinės dienos“, – paaiškino A.Patašius.

Kai aptinkama dar neišplitusi liga, viskas daug paprasčiau. Pasirinkus radikalų chirurginį gydymą, žmogus į darbą gali grįžti praėjus mėnesiui po operacijos.

Tiesa, vis dažnau taikomas židininis gydymas, kai koncentruojamasi tik į dalį priešinės liaukos. Tuomet pas gydytoją apsilankoma kelis kartus ir iš įprasto gyvenimo ritmo apskritai neiškrenta.

„Labai paprasta įvertinti. Ar kaimynas, bendradarbiai pastebėjo? (taikomą gydymą arba ligą, red. pastaba) Dažniausiai nepastebi“, – pasakojo A.Patašius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.