Remiantis lapkritį žurnale „Frontiers in Endocrinology“ paskelbta ligos istorija, 27 metų moteris taip pat serga 1 tipo cukriniu diabetu. Šiam susirgimui būdinga, kad imuninė sistema atakuoja kasos ląsteles, kurios gamina insuliną. Pastarasis hormonas padeda pernešti cukrų iš kraujotakos sistemos į kitas organizmo ląsteles. Kai žmogus serga 1 tipo diabetu, dėl per mažo insulino kiekio padidėja gliukozės lygis kraujyje.
Remiantis žurnalo „Diabetes Care“ 2020 m. paskelbta ataskaita, maždaug 1 iš 5 žmonių, sergančių 1 tipo cukriniu diabetu, turi gretutinį autoimuninį sutrikimą. Manoma, kad minėtos moters atveju toks autoimuninis sutrikimas sukelia vėmimo epizodus, nors gydytojai vis dar bando tai paaiškinti.
Įtarimų sukėlė žema gliukozė kraujyje
Gydytojai pirmą kartą pacientę apžiūrėjo 2016 m., kai maždaug kartą per mėnesį jai ėmė reikštis intensyvūs vėmimo epizodai. Artėjant priepuoliui ji imdavo jausti „gresiantį pražūties jausmą ir ištikta panikos atvyko į mūsų ligoninę prašyti pagalbos“, – teigia atvejį aprašę gydytojai.
Tada pacientė pajautė stiprų pykinimą, nepakeliamą pilvo skausmą ir vėmimą. „Epizodai buvo tokie sunkūs, kad pacientė vėmė daugiau nei 30 kartų per dieną, o išvemto skysčio tūris galėjo siekti maždaug 6 litrus“.
Remdamasi pacientės epizodų modeliu, komanda jai diagnozavo „ciklinį vėmimo sindromą“ (CVS), sutrikimą, kuriam būdingi staigūs ūmaus pykinimo priepuoliai, ilgai beitęsiantys be jokių papildomų simptomų. Tiksli CVS priežastis nežinoma, tačiau tyrėjai mano, kad tai gali pasireikšti dėl klaidingų nervų signalų tarp smegenų ir virškinamojo trakto; sutrikusios hormoninės reakcijos į stresą; arba tam tikros genetinės mutacijos.
Patekus į ligoninę, pacientės simptomai per kelias dienas susilpnėdavo, tačiau cukraus kiekis kraujyje smuko ir išliko žemas kelias dienas, nepaisant to, kad gydymas insulinu buvo akylai kontroliuojamas.
Norėdama išsiaiškinti šį sudėtingą atvejį, medikų komanda atliko viso kūno tyrimą, „tačiau nieko reikšmingo nerasta“, – teigia atvejo ataskaitos autorė dr. Wei Liang, kuri kartu yra Honkongo-Šendženo universitetinės ligoninės endokrinologijos skyriaus gydytoja.
Tikisi atradę gydymą
Visgi, pacientės kraujo analizė atskleidė „itin aukštą“ GAD autoantikūnų – imuninių molekulių, kurios atakuoja paties organizmo audinius – kiekį. Minėti autoantikūnai būdingi žmonėms sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, tačiau paprastai jų nėra tiek daug.
Pacientės kraujyje taip pat buvo antikūnų, kurie prisitvirtina prie insulino, gaunamo injekcijomis. Keista, bet medikų komanda nustatė, kad antikūnai priverčia insuliną organizme išlikti ilgiau, nei tai būdinga insuliną vartojantiems žmonėms.
„Pastebėjome neįprastą „insulino perdirbimo“ reiškinį, kai hormonas vėl patekdavo į kraują, vietoj to, kad būtų suskaidytas ląstelėse“, – paaiškino atvejo ataskaitos autorius Aiminas Xu iš Honkongo valstybinės farmacijos biotechnologijų laboratorijos.
Tam paaiškinti iškeltos kelios teorijos, tačiau reiškinys nera pilnai suprastas. Visgi, tai antikūnų buvimas paaiškina, kodėl sumažėja gliukozės kiekis pacientės kraujyje. Dėl šios priežasties medikai mėgino įvairiais vaistais pašalinti kenksmingus antikūnus. Paaiškėjo, kad rituksimabas sumažino antikūnų skaičių ir pakoregavo mažą cukraus kiekį kraujyje.
Stebėtina, bet „vėmimo simptomai pacientei pasireiškė gerokai rečiau per aštuonių mėnesių stebėjimo laikotarpį po vieno gydymo rituksimabu kurso“, – teigė gydytoja W.Liang
Medikų komanda mano, kad pacientės kraujyje esantys autoantikūnai kažkaip paskatino jos CVS, todėl, kai šie antikūnai išnyko, dingo ir pacientės vėmimo epizodai.
Jų nuomone, ciklinio vėmimo sindromas greičiausiai nėra susijęs su diabetu ar insulino vartojimu. Nepastebėta, kad šis sindromas būtų dažnesnis tarp sergančiųjų diabetu, nei bendroje gyventojų populiacijoje.
Ši hipotezė bus tikrinama ateityje. Komanda planuoja toliau tirti pacientės atvejį ir galiausiai apsvarstyti galimybę atlikti klinikinius tyrimus su rituksimabu kaip CVS gydymo priemone, nurodė A.Xu.
Parengta pagal „Live Science“ inf.
