Lietuvoje jau daug metų veikia profilaktinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Kodėl tiek daug moterų vis tiek miršta?
„Įsitraukimas į programą yra labai žemas. Vidutiniškai pasitikrina tik pusė tikslinio amžiaus moterų. Tai reiškia, kad pusės moterų rizika įvertinama, jos greičiausiai nesuserga. Deja, kita dalis moterų apie pavojų nesužino, jos gali susirgti“, – skaudžių pasekmių atnešančia problemą įvardijo Valstybinio patologijos centro direktoriaus pavaduotoja Miglė Grigalevičienė.
25–59 m. moterys turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją net tuomet, kai nieko neskauda. Medikai pabrėžia, kad klastingos ligos atsėlina tyliai.
„Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir pirmųjų pokyčių gimdos kaklelyje mes niekaip nejaučiame. Pirmasis galimas simptomas – kraujavimas, kuris pasireiškia esant jau pažengusiai vėžio stadijai“, – feisbuko transliacijos metu pabrėžė Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė prof. Žana Bumbulienė.
„Australai pirmieji pradėjo skiepijimą nuo ŽPV derinti su patikra. Pasiekimas – gimdos kaklelio vėžys Australijoje laikomas reta liga“, – pridūrė Ž.Bumbulienė.
Pasak jos, šis pavyzdys įrodo, kad platus prevencinių priemonių taikymas padeda ženkliai sumažinti gimdos kaklio vėžio atvejų skaičių.
Patikra – visiškai nemokama
Gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV. Į gimdos kaklelį patekusi infekcija gali nulemti vėžinius ląstelių pakitimus.
„Manoma, tai – dažniausia lytiškai plintanti infekcija pasaulyje. Su ja susiduria beveik kiekvienas iš mūsų. Skaičiuojama, kad iki 80 proc. lytiškai aktyvių asmenų gyvenimo eigoje turėjo ŽPV“, – pabrėžė Ž.Bumbulienė.
Nuo ligos neapsaugotas niekas, bet gimdos kaklelio vėžio riziką sumažinti padeda dalyvavimas prevencinės patikros programoje. Jos metu nustatomas ne tik ankstyvos stadijos vėžys, bet ir ikivėžiniai pakitimai. Medikai imasi priemonių ir moteris apskritai išvengia vėžio.
„Lietuvoje vykdoma prevencine programa. Yra galimybė moterims nuo 25 m. iki 60 m. nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Programos paskirtis – ankstyvos stadijos vėžys ir ikivėžinės būklės. Lengvai išgydžius moterys nesuserga sunkiomis gimdos kaklelio vėžio formomis“, – sakė M.Grigalevičienė.
Moterims nuo 25 iki 34 m. (imtinai) – kviečiamos kas trejus metus atlikti citologinio tepinėlio (PAP) tyrimą ikivėžiniams pakitimams nustatyti.
Moterims nuo 35 iki 59 metų (imtinai) kas 5 metus siūloma atlikti ŽPV tyrimą skystoje terpėje.
Metodika skiriasi, nes jaunesnės moterys ŽPV infekcija užsikrečia dažniau, tačiau organizmas linkęs ją pašalinti kaip peršalimą. Todėl ŽPV tyrimas jaunesnių moterų atžvilgiu nėra toks tikslus.
Be to, brandesniame amžiuje lėtinė ŽPV infekcija sutinkama dažniau, imunitetas negeba taip efektyviai jos pašalinti.
„Siekiama nustatyti ar moteris yra užsikrėtusi bent vienu iš 14 aukštos rizikos ŽPV tipų“, – pasakojo M.Grigalevičienė.
Ji paaiškino, kad nustačius pavojingo tipo virusą moteriai atliekamas PAP tyrimas.
„Jis atliekamas laboratorijoje iš to paties mėginio. Moteriai nereikia papildomai niekur kreiptis, kartoti vizito pas ginekologą. Gydytojas gauna abiejų tyrimų rezultatus“, – sakė M.Grigalevičienė.
Nuo ko pradėti?
Moterys turėtų gauti gydymo įstaigos asmeninį pakvietimą dalyvauti programoje, tačiau dėl nemokamų tyrimų į šeimos gydytoją kreiptis gali ir pačios.
Ž.Bumbulienė paaiškino, kad specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia, jį geriausia atlikti po menstruacijų. „Labai svarbu nenaudoti jokių žvakučių, makšties apsiplovimų, tamponų. Taip pat bent parą prieš tyrimą neturėti lytinių santykių“, – patarė gydytoja.
Apie tyrimo atsakymą moteris sužino iš jį skyrusio specialisto – šeimos gydytojo arba ginekologo.
Didžioji dalis moterų išgirsta džiugią žinią – daugiau nei 90 proc. programos dalyvių sulaukia patikino, kad yra sveikos.
„Tik apie 10 proc. moterų yra perspėjamos, joms patariama stebėti savo sveikatos būklę, galbūt atlikti papildomus tyrimus, tam tikrais atvejais pritaikyti gydymą. Tai sprendžia ginekologas“, – paaiškino M.Grigalevičienė.
Tyrimas sukėlė įtarimų – kas toliau?
Ž.Bumbulienė patikino, kad kiekvienas atvejis individualus, bet profilaktinė patikra gali būti ir laiku nuskambėjusiu perspėjimo signalu. Kilus įtarimui dėl vėžinių darinių, medikai iš gimdos kaklelio paims audinio mėginį – atliks biopsiją.
„Visada paaiškiname moteriai, ką mes galime padaryti konkrečiu atveju, kokie toliau laukiantys žingsniai“, – patikino Ž.Bumbulienė.
„Turime įvairų tyrimų, kuriuos pasitelkiame parinkę pacientei tinkamą veiksmų algoritmą (…) kiekvienu atveju taktika būna skirtinga“, – pridūrė gydytoja.
Nustačius vėžinius pakitimus, ligos paveiktos gimdos kaklelio dalys gali būti pašalintos. Kartais moterys baiminasi, kad tai gali atsiliepti jų intymiam gyvenimui. Tačiau Ž.Bumbulienė patikino, kad nerimas nepagrįstas.
„Žinoma, kol gimdos kaklelis sugis, lytiniai santykiai nėra rekomenduojami. Bet ateityje tai neturi jokios įtakos pacientės intymiam gyvenimui“, – abejones išsklaidė gydytoja.
Pasiskiepyti gali ir suaugusios moterys
Iki šiol nuo ŽPV skiepijamos buvo mergaitės nuo 11 metų. Tačiau šių metų vasario 1 d. tvarka Lietuvoje keičiasi – nemokamą skiepą gauti galės ir to paties amžiaus berniukai.
„Tai labai didelis pokytis mūsų šalyje. Pasaulyje ši praktika jau normali, net 58 valstybėse nuo ŽPV vakcinuojamos abi lytys“, – pasakojo Ž.Bumbulienė.
Gydytoja pridūrė, kad skiepytis tikrai verta, vis garsiau kalbama, kad tą padaryti gali ne tik paaugliai, bet ir suaugę žmonės.
„Yra įrodymais pagrįstos žinios, kad skiepytis patartina net po priešvėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Manoma, kad egzistuoja pakartotinio užsikrėtimo rizika. Galimybė, kad tos moterys turės kitų su ŽPV susijusių ligų išauga net 5–10 kartų“, – paaiškino Ž.Bumbulienė.
Ji pabrėžė, kad skiepai nėra gydomoji priemonė, tačiau jie ypač vertingi profilaktikoje, nes apsaugo ne tik nuo pirminio, bet ir pakartotinio užsikrėtimo, ligos atkryčio.
