„Paprastas kraujo tyrimas išgelbėjo mano gyvybę“, – BBC pasakojo Nella Pignatelli. Ji patarė kitiems pasitikrinti sveikatą, net jei jie pastebi tik nežymius sutrikimus.
Moteris prisiminė, kad pakeitė darbą ir nuolat jautėsi pavargusi. Tačiau Nella nemanė, kad tai kažkas rimto. Kiek baugiau atrodė nebent du valandos trukmės pakraujavimai iš nosies.
Nepaisant to, pašnekovė delsė kreiptis į medikus.
„Visgi po trijų mėnesių pasiekiau tašką, kai mano simptomai taip sustiprėjo, jog maniau prarandanti sveiką protą“, – teigė jauna moteris.
Dauguma 18–24 metų amžiaus žmonių nežino pagrindinių penkių simptomų, rodančių galimą susirgimą vėžiu, nurodo labdaros organizacija „Teenage Cancer Trust“.
Pagrindiniai vėžio požymiai
– neaiškios kilmės gumbai ir patinimai;
– nepaaiškinamas nuovargis;
– pakitę apgamai;
– skausmas;
– staigūs, aiškios priežasties neturintys svorio pokyčiai.
2 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė žmonių, nepaisant negalavimų, atidėlioja apsilankymą pas šeimos gydytoją, o daugelis pripažino taip darantys, nes bijo sužinoti, kad serga rimta liga.
Tiesa, dalis skundėsi, kad pas gydytoją užsiregistruoti nėra paprasta, o kiti teigė bijantys be reikalo gaišinti medikų laiką.
Nepaisė organizmo signalų
Šeimos gydytojas Nellai paskyrė kraujo, o po to – kaulų čiulpų tyrimus. Paaiškėjo, kad mergina serga ūmine leukemija ir jai reikia skubios chemoterapijos.
Leukemija yra baltųjų kraujo kūnelių vėžys. Ūminė leukemija reiškia, kad liga progresuoja greitai ir agresyviai, todėl gydymo reikia nedelsiant.
Nella ragina įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus.
„Niekas geriau nepažįsta jūsų organizmo nei jūs patys. Gailiuosi, kad nesikreipiau pagalbos anksčiau, nes tada būčiau greičiau gavusi gydymą“, – sako jauna moteris.
25-erių Laurena taip pat nežinojo pagrindinių vėžio požymių.
Mergina manė, kad nuovargis, kosulys ir peršalimas ją nuolat kamuoja dėl „įtempto gyvenimo“.
„Iš pradžių pamaniau, kad tiesiog pervargau ir turiu pailsėti, pasiimti šiek tiek atostogų“, – sakė Laurena.
Visažiste dirbanti mergina nemokamai gavo išbandyti purškiamą įdegį. Moteris manė, kad ši priemonė tapo netikėtų bėrimų priežastimi. Visgi Laurena nustojo naudoti purškalą, o bėrimai nedingo.
„Išbėrė kojas, o vėliau ir visą kūną – net veidą ir akių vokus“, – sakė Laurena.
Jos ligą nustatyti padėjo paprastas kraujo tyrimas.
Pataria nesijaudinti
Kitą dieną Laurenai paskambino gydytoja. Merginai diagnozuota ūminė leukemija, dėl kurios jai net prireikė atlikti kamieninių ląstelių transplantaciją.
Kaip ir Nella, Laurena ragina žmones užsirašyti vizitui pas šeimos gydytoją.
„Bet kokia sveikatos problema, bet koks įtarimų sukėlęs pakitimas, net ir spalvą pakeitęs mažytis apgamas yra vertas gydytojo patikros. Nesijaudinkite, bet nueikite pasitikrinti“, – patarė mergina.
Gydytojai vyresnį amžių įvardija kaip svarbų vėžio rizikos veiksnį, tačiau jie įspėja, kad onkologinėmis ligomis susirgti gali ir jauni žmonės.
Jungtinėje Karalystėje kasmet vėžiu suserga 2400 žmonių iki 25 metų. Tiesa, tai tėra 1 proc. visų naujų vėžio atvejų.
Onkologinės ligos darosi vis dažnesnės. Prognozuojama, kad iki 2040 m. vėžio diagnozių skaičius išaugs trečdaliu.
Manoma, kad augimą iš esmės lėmė visuomenės senėjimas, nes vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga vėžiu.
Tačiau rūkymas ir nutukimas taip pat prisideda prie to, kad onkologinėmis ligomis suserga vis daugiau žmonių. Taigi bent dalies vėžio atvejų galima išvengti.
