Apie UV lempų poveikį odai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
„Ultravioletiniai spinduliai yra dalis saulės skleidžiamos spinduliuotės. Kalbant apie žmogaus organizmą, jie pirmiausiai veikia odą. Tačiau yra ir dirbtinių UV lempų. Geriausiai liaudyje žinomi soliarumai, kurie spinduliuoja tam tikrą UV spindulių spektrą“, – sakė I.Kisielienė.
Kas mokslininkams sukėlė įtarimą?
Ji pasakojo, kad Kalifornijos mokslininkai neseniai ištyrė, kaip manikiūro salonuose naudojamos UV spindulių lempos gali paveikti žmogaus odą.
„Yra žinoma, kad UV spinduliai turi tam tikrą poveikį odos ląstelėms. Ultravioletiniai B (UVB) spinduliai yra šiek tiek trumpesni ir veikia epidermį, odos paviršių. Jie nusileidžia ant viršutinio odos sluoksnio ir jų poveikis stebimas, kai pabuvus saulėje mūsų oda parausta arba paruduoja“, – paaiškino I.Kisielienė.
Ultravioletiniai A (UVA) spinduliai yra šiek tiek ilgesni ir prasiskverbia giliau į odą, todėl paveikia gilesnių odos sluoksnių ląsteles. Pasak gydytojos, nuo UVA spindulių oda neruduoja.
„Manoma, kad šitų spindulių poveikis yra stipresnis, kalbant apie tam tikrus ikinavikinius arba vėžinius pakitimus. Dėl to UVA spindulių rekomenduojama saugotis labiau nei UVB spindulių“, – pasakojo I.Kisielienė.
Manikūro salonuose naudojamos lempos skleidžia dalį UVA spindulių spektro. Būtent todėl mokslininkams parūpo, kaip dažnas šių lempų naudojimas gali paveikti odos ląsteles.
„Mokslininkai tam tikru dažniu apšvietė ląsteles būtent tų spindulių spektru ir nustatė, kad atsirado pakitimai panašūs į tuos, kurie matomi sergant odos vėžiu.
Tai – signalas, kad manikiūro lempos galėtų turėti neigiamą poveikį sveikatai. Tačiau tai yra laboratorijoje atliktas tyrimas, ne su gyvo žmogaus audiniais.
Kodėl tai akcentuoju? Nes mūsų oda turi savisaugos mechanizmą. Tikėtina, kad ląsteles tiesiogiai švitinant rastas poveikis žmogaus organizmui būtų mažesnis.
Tačiau, kol nėra atlikta tyrimų, negalime teigti nei vienaip, nei kitaip. Galime įtarti, kelti hipotezes, pamąstymus, apie tai kalbėti su žmonėmis ir priversti juos susimąstyti“, – aiškino I.Kisielienė.
Įvardijo, kiek procedūrų yra saugu
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad vėžiniai odos pakitimai dažnesni veido, dekoltė, ausų, pečių srityse t. y. vietose, kurios dažniau patiria tiesioginį saulės spindulių poveikį. Pasak I.Kisielienės, čia tinka gerai žinomas posakis: „Lašas po lašo ir akmenį pratašo“.
Dėl soliarumų keliamo pavojaus sveikatai medikams didelių abejonių nebekyla.
„Dermatologų bendruomenėje grožio tikslais naudojami soliariumai yra vertinami neigiamai. Dermatologai griežtai nerekomenduoja eiti į soliarumus tam, kad oda parustų ir taptų gražesnė.
Soliariumai naudoja praktiškai visą UVA spindulių spektrą ir dalį UVB spindulių. Yra įrodyta, kad didelis ir ilgalaikis UV spindulių kiekis odai, ir būtent soliariumai, sukelia ikivėžinius ir vėžinius odos pakitimus. Todėl šitomis paslaugomis mėgautis reikia labai atsakingai“, – įspėjo gydytoja.
I.Kisielienė pabrėžė, kad fototerapija turėtų būti atliekama ne žmogui įsigeidus, o tik pagal gydytojo paskyrimą.
Tiesa, ji pridūrė, kad UV spinduliai naudojami ir odos ligų – žvynelinės, dermatitų, egzemos – gydymui. Jie taip pat pasitelkiami vitamino D gamybai, nuotaikai pagerinti.
Manikiūro salone moterys įprastai lankosi 2–3 savaites. Ar tai gali būti per dažnai vėžio rizikos atžvilgiu?
„Dermatologai naudodami tas lempas skaičiuoja, kiek akumuliacinė UV spindulių dozė paveikė žmogaus organizmą ir pacientus stebi. Todėl moksliniais tyrimais nėra nustatyta, kiek UV spindulių per gyvenimą yra saugu“, – pasakojo I.Kisielienė.
Anot jos, paskaičiuota, kad iki 200 UVA spindulių procedūrų per gyvenimą – visiškai saugus reikalas. UVB spinduliams riba dar didesnė – iki 500 procedūrų.
„Vėliau reikia vertinti rizikas, tokį pacientą būtina stebėti, jis turi reguliariai tikrintis apgamus. Taigi atsiranda papildomi saugikliai“, – sakė I.Kisielienė.
