Palyginti su panašaus kūno svorio žmonėmis, pacientai, kuriems buvo atlikta svorio mažinimo operacija, turėjo 16 proc. mažesnę tikimybę mirti dėl bet kokios priežasties.
„Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo 29 proc., nuo įvairaus tipo vėžinių ligų – 43 proc. Tai gana įspūdinga“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Tedas Adamsas, Jutos universiteto mitybos ir integracinės fiziologijos docentas.
Jis pridūrė, kad ypač ryškus pokytis pastebėtas kalbant apie mirtis nuo diabeto. Žmonės, kuriems buvo atlikta svorio mažinimo operacija, dėl šios lėtinės ligos mirė net 72 proc. rečiau.
Tiesa, yra ir negatyvi pusė. Tyrimas parodė, kad svorio mažinimo operacijai pasiryžę jauni žmonės susiduria su didesne savižudybės rizika.
Paremia ankstesnius tyrimus
Naujausias tyrimas, paskelbtas žurnale „Obesity“, sutvirtina ankstesnes mokslines įžvalgas. Kalifornijos universiteto profesorius Eduardas Grunvaldas priminė, kad panašus tyrimas anksčiau buvo atliktas Švedijoje.
Tuomet pastebėta, kad diabeto remisiją pacientai pasiekė po operacijos praėjus, tiek 2, tiek 10 metų.
„Naujasis tyrimas suteikia daugiau įrodymų, kad žmonės, kuriems atliekamos šios procedūros, patiria teigiamą ilgalaikį poveikį sveikatai“, – sakė E.Grunvaldas, kuris prisidėjo prie Amerikos gastroenterologų asociacijos rekomedacijų nutukimui gydyti rengimo.
Jose nutukimu sergantiems pacientams primygtinai patariama ne tik vartoti naujus svorį mažinančius vaistus, gultis po chirurgų skalpeliu, bet nepamiršti ir gyvenimo būdo pokyčių.
„Pacientai po bariatrinės operacijos, ar vartojant tam skirtų vaistų kursą, lengviau pakeičia mitybos įpročius“, – paaiškina tyrime nedalyvavęs specialistas.
Tiesa, specialistai pastebi, kad bariatrinė operacija atliekama tik mažai daliai – vos 2 proc. – žmonių, kuriems ji galėtų būti atliekama.
Neretai pacientai procedūros atsisako, nes nenori tokiu būdu spręsti nutukimo problemos, kuri, pagal gajų įsitikinimą, laikoma tik „valios trūkumo pasekme“. Pastebima, kad žmonės operacijos neatlieka, nes bijo sulaukti aplinkinių apkalbų.
Dažnesnės savižudybės
Medikai pastebi, kad svorio mažinimo operacijai dažniau ryžtasi moterys. Vienas naujojo tyrimų privalumų – į jį buvo įtraukti ir vyrai.
Tyrimo duomenimis, moterų mirtingumas po bariatrinės operacijos sumažėjo 14 proc., vyrų – 21 proc. Mirties rizika dėl širdies ligų, vėžio ir diabeto buvo 24 proc. mažesnė moterims ir 22 proc. – vyrams.
Tyrimo metu buvo išnagrinėtos keturios pagrindinės skrandžio operacijų rūšys. Visos jos atliktos 1982–2018 m. laikotarpiu.
Tyrėjų dėmesio sulaukė faktas, kad tarp žmonių, kuriems buvo atlikta bariatrinė operacija pastebėtas 2,4 proc. didesnis savižudybių dažnis. Ši problema būdinga 18–34 metų amžiaus grupei.
„Taip yra todėl, nes žmonėms sakoma, kad po operacijos ar vaistų kurso gyvenimas klostysis puikiai“, – sakė Joann Hendelman, Nacionalinio valgymo sutrikimų aljanso klinikinė direktorė.
„Tereikia numesti svorio, ir žmonės norės su tavimi praleisti daugiau laiko, turėsi marias draugų, o nerimas ir depresija išnyks“, – klaidingą mąstymo formulę įvardijo ji.
„Bet realybė visai netokia“, – pridūrė J.Hendelman.
Be to, bariatrinės operacijos gali turėti ir šalutinių poveikių: pykinimas, vėmimas, polinkis į alkoholizmą, galimas negebėjimas kontroliuoti kūno svorį.
Ankstesni tyrimai taip pat parodė ryšį tarp savižudybės rizikos ir bariatrinės chirurgijos, sakė E.Grunvaldas, tačiau tyrimai ne visada gali atsižbelgti į pacientų psichinės sveikatos istoriją.
„Ar žmogus pasirinko operaciją, nes turėjo tam tikrų nerealistiškų lūkesčių ar psichologinių sutrikimų, kurie nebuvo išspręsti po operacijos? O gal tai tiesioginis bariatrinės chirurgijos poveikis? Negalime į tai tiksliai atsakyti“, – sakė E.Grunvaldas.
Prieš chirurginę operaciją reikalinga pasikonsultuoti su specialistu, tačiau to gali nepakakti.
Ekspertai teigia, kad svorio valdymas priklauso nuo individualių žmogaus savybių: genetikos, kultūros, aplinkos, socialinės stigmos ir asmeninės sveikatos. Nėra vieno sprendimo, kuris tiktų visiems.
„Pirmiausia, visuomenė turi suprasti, kad nutukimas yra liga, biologinė problema, o ne žmogaus moralinė nesėkmė“, – pabrėžė E.Grunvaldas.
Pacientams jis patarė konsultuotis su gydytoju specialistu ir ieškoti geriausiai jiems tinkančio sprendimo.
Parengta pagal CNN inf.
