Į gydytoją kreipiasi pavėluotai: kai kuriuos išgirsta žinia pribloškia

Yra ligų, apie kurias neprasitariama net artimiausiems, o gydytojo kabineto durys praveriamos tik tuomet, kai simptomai tampa pernelyg rimti, prasta savijauta trukdo kasdienei veiklai, o vaistinėje įsigyti tepalai ar žvakutės nebepadeda.

123rf.com asociatyvi nuotr.
123rf.com asociatyvi nuotr.
Abdominalinės chirurgijos gydytojas proktologas Žygimantas Židonis.
Abdominalinės chirurgijos gydytojas proktologas Žygimantas Židonis.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 4, 2023, 8:00 AM, atnaujinta May 12, 2023, 11:21 AM

Gydytojai praktologai pabrėžia: ligų, kurių vertėtų gėdytis, nėra, tačiau laiku suteikta pagalba reiškia viena – kur kas greitesnį grįžimą į normalų gyvenimą.

Vengia pripažinti ir gydytis

Bene dažniausios ligos, kurias diagnozuoja ir gydo proktologai – hemorojus, išangės polipai, įplėšos, karpos ir įvairūs dariniai.

Simptomai, kuriuos pajutę pacientai, kreipiasi į specialistus – įvairiausi: kraujavimas iš išangės, skausmas ar diskomfortas, jaučiami guzeliai, niežulys ar išskyros išangės srityje.

Nuolatinis skausmas, kraujavimas, išangės niežėjimas, iškritę hemorojiniai mazgai – žmogus, pajutęs šiuos nemalonius simptomus, susiduria ne tik su fizinėmis, bet ir psichologinėmis problemomis, kurias išspręsti gali padėti patyrę specialistai.

Abdominalinės chirurgijos gydytojas proktologas Žygimantas Židonis primena: konsultuotis ir išsitirti svarbu kuo anksčiau, kol liga neįsisenėjo.

Dažnai pacientai pagalbos kreiptis į specialistus nedrįsta: apie išangės problemas kalbėti gėdijasi, jei atvykti ryžtasi, neretai sužino, jog liga jau lėtinė, o laukiantis gydymas bus ilgesnis ir sudėtingesnis nei ligą diagnozavus laiku.

Gydytojas proktologas Ž. Židonis naujajame „Antėjos“ dienos chirurgijos centre (Lvivo g. 37, Vilniuje) būtent ir konsultuoja pacientus, susidūrusius su išangės srities problemomis: niežėjimu, skausmu, kraujavimu ir kitais simptomais.

Medikas ramina: dažnu atveju pacientams užtenka konservatyvaus gydymo, tačiau ne visos ligos gali būti gydomos vaistais, tepalais ar žvakutėmis. Visgi, net jei operacija ir neišvengiama, taikant moderniausius metodus, neteks kęsti nei didžiulio skausmo, nei nemalonaus ir ilgo laikotarpio po jos.

Pavojus skiriasi, bet rizikuoti nepataria

Išangės polipai – viena „tyliųjų“ ligų, dažnai nesukeliančių jokių simptomų, tačiau medikams kelianti nemenką rūpestį, mat šie dariniai, bėgant laikui, gali supiktybėti. Aptikus polipą, rekomenduojama jį šalinti operaciniu būdu.

Polipą pašalinus, atliekamas audinio histologinis ištyrimas, po kurio sprendžiama, ką daryti toliau – sekti sveikatos būklę ar imtis papildomų veiksmų.

Tiesa, po tam tikro laiko visuomet rekomenduojama dar kartą grįžti pas specialistą ir pasitikrinti, ar polipas neataugo, neatsirado kitoje vietoje.

Išangės karpos – nepiktybinės odos išaugos, atsiradusios aplink išangę. Karpų atsiradimo priežastis – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), perduodamas kontakto būdu, todėl išangės karpomis serga lytiškai aktyvūs žmonės. Karpos gali būti nuo kelių milimetrų dydžio iki daugybės tarpusavyje susiliejančių darinių aplink visą išangės sritį.

Pačias smulkiausias karpas pamatyti ar užčiuopti sudėtinga, todėl gydytojo proktologo apžiūra, o prireikus ir karpų šalinimo procedūra, itin svarbi.

Gydytojas Ž. Židonis karpas šalina minimaliai invazinėmis priemonėmis.

Nors karpos gyvybei nepavojingos, ŽPV infekcija, kuri jas sukelia, yra ne tik pagrindinė gimdos kaklelio vėžio, bet ir genitalijų ar išangės vėžio, priežastis, taigi, pasitikrinti būtina, o vizitą atidėlioti – pavojinga.

Liga dažna, kaip ir mitai apie ją

Hemorojus – viena dažniausių ligų, kurią diagnozuoja ir gydo proktologai. Ji neretai vadinama gyvenimo būdo liga.

Hemorojaus atsiradimas siejamas su padidėjusiu slėgiu apatinėje tiesiosios žarnos dalyje, taigi, su ja susiduria kilnojantys sunkius svorius, žmonės, kuriuos vargina vidurių užkietėjimas, kas lemia sunkesnį tuštinimąsi ir ilgą stanginimąsi, ši liga neretai atsiranda ar paūmėja nėštumo metu, ji būdinga nutukusiems, vyresnio amžiaus žmonėms, tolimųjų reisų vairuotojams, o pastaruoju metu – ir informacinių technologijų specialistams, ilgas valandas praleidžiantiems prie kompiuterio.

Pradinėse stadijose hemorojus gydomas vaistais, žvakutėmis, tepalais ar minimaliai invazyviomis priemonėmis. Jei šie gydymo metodai nepadeda, ar hemorojus būna pažengęs, pacientui siūlomas operacinis gydymas.

Gydymo būdai skiriasi

Gydytojas Ž. Židonis naujajame „Antėjos“ dienos chirurgijos centre atlieka operacijas, naudodamas pažangiausius metodus. Operacijos lazeriu esmė – pasitelkus jį koaguliuoti padidėjusius hemorojinius mazgus ir juos maitinančias kraujagysles, tuomet hemorojus sumažėja, o laikui bėgant surandėja ir išnyksta.

Po hemorojaus operacijos lazeriu pacientai jaučia mažesnį pooperacinį skausmą, greičiau grįžta į darbą ir normalų kasdienį gyvenimą, po operacijos nelieka didesnių randų, mažesnė komplikacijų po operacijos rizika.

„Antėjos“ dienos chirurgijos centre atliekama ir hemarojaus operacija taikant „Ligasure“ metodą. Ši technologija – unikali slėgio ir bipolinės energijos kombinacija, taikant kurią sulydomi audiniai, kraujagyslės ir limfagyslės.

Pasirinkus šį metodą, dažniausiai pacientai į namus išleidžiami tą pačią dieną, juos vargina mažesnis skausmas nei po įprastos hemorojaus operacijos, mažėja kraujo netekimo rizika, o sveikstama kur kas greičiau.

Paaiškino, kodėl delsti nevalia

Kai kuriuos pacientus kamuoja ne tik hemorojus ar išangės įplėša, bet ir dar viena nemaloni problema – atsiradusi perteklinė odos raukšlė išangėje. Nors pavojaus gyvybei nesukelia, perteklinė odos raukšlė išangėje trukdo estetiškai, todėl šalinama operuojant.

Jei raukšlė trukdo estetiškai, tačiau nėra didelė, operaciją siūloma atlikti taikant vietinę nejautrą, be narkozės. Jei raukšlė didelė ar pacientas pageidauja visiškai nieko nejausti – taikoma narkozė.

Dažniausia išangės įplėšos atsiradimo priežastis – užkietėję viduriai. Atsiradus įplėšai, tuštinamasi skausmingai, kraujuoja iš išangės. Esant tokiems simptomams būtina kuo skubesnė proktologo apžiūra.

Įprasta gydymo pradžia – konservatyvi. Jei gydymas vaistais nesėkmingas arba liga užleista, rekomenduojama operacija.

Gydytojas Ž. Židonis teigia, jog Vakarų šalyse taikomi du būdai – išangės įplėšos ekscizija arba lateralinė sfinkterotomija.

Prieš kiekvieną operaciją su pacientu aptariami abiejų metodų pliusai ir minusai, tuomet priimamas sprendimas, kurį taikyti konkrečiu atveju. Po šių operacijų pacientai į namus išleidžiami tą pačią dieną.

Gydytojas pabrėžia, jog labai svarbu atvykti laiku ir pasitikrinti. Dažnu atveju pakitimai, pastebimi apžiūros metu, būna gerybiniai, tačiau kartais nustatomi vėžio, kurio simptomai panašūs į hemorojaus ar kitas išangės ligas, atvejai. Taigi, delsti negalima ir netgi pavojinga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.