Atliktų tyrimų duomenimis, 70 proc. moterų, kurioms diagnozuotas hemorojus, nėštumas nebe pirmasis.
Nustatyta ir tai, kad po pirmojo nėštumo hemorojus atsiranda 37,9 proc. moterų, po kitų nėštumų šis skaičius didėja. Ypač aktuali ši patologija tampa antroje nėštumo pusėje – hemorojus net 85 proc. nėščiųjų vargina trečiąjį nėštumo trimestrą.
Po gimdymo, susidūrus su tokiais simptomais kaip skausmas tuštinantis, kraujavimu, pasitarti su gydytoju taip pat neskubama – daug dažniau imamasi savigydos.
Priežasčių – ne viena
Vidurių užkietėjimas, didesnis spaudimas pilvo srityje, mažesnis fizinis aktyvumas, paveldėjimas – priežastys, dėl kurių nėščiąsias kamuoja nemaloni liga – hemorojus.
Jei nėštumo metu tuštinantis pastebima kraujo, pasitarti su gydytoju ginekologu ar proktologu būtina – specialistas nuspręs, ar pakaks pakoreguoti mitybą, galbūt, nėštumo metu pagelbės tepalas, žvakutės, kartais gali prireikti ir operacijos – ji, jei tik įmanoma, atliekama po nėštumo ir nebemaitinant kūdikio.
Nepatariama ligos diagnozuoti ir gydytis pačioms – taip rizikuojama sau dar labiau pakenkti.
Teigiama, kad vidurių užkietėjimas dėl hormonų pokyčių ir didėjant gimdai spaudžiamo žarnyno nėštumo metu hemorojaus riziką padidina kone 6 kartus.
Vidurių užkietėjimas (dėl per mažo suvartojamų skysčių kiekio bei nepakankamo skaidulų kiekio maiste), stanginimasis tuštinantis, veninė stazė dėl padidėjusio pilvo ertmės spaudimo (didėjant gimdai), padidėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, hormoniniai veiksniai (progesteronas), nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas turi įtakos hemorojui išsivystyti būtent nėštumo laikotarpiu.
Dažniausi ir jau įrodyti hemorojaus rizikos veiksniai – vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nėštumas ir gimdymas.
Maistas, kuriame gausu skaidulų: daržovės, vaisiai, rupi duona, kviečių, avižų bei miežių sėlenos, pakankamas kiekis – daugiau kaip du litrai – vandens, fizinis aktyvumas, tepalų ar žvakučių, kurie tinkami nėščiosioms naudojimas, ledukų kompresai, gulima padėtis kelis kartus per dieną po keliolika minučių, šilto vandens ar ramunėlių nuoviro vonelės – tai būdai sau padėti.
Gimdymas – rimtas iššūkis organizmui
Gimdymas padidina hemorojaus riziką beveik aštuonis kartus. Gimdymo metu stumiant vaisių gimdymo takais, dar labiau suintensyvėja išangės kraujagyslių spaudimas ir ištempimas.
Po gimdymo pagrindinis dėmesys skiriamas naujagimiui, dažna mama savo problemas nustumia į šalį, gydytis neskuba, tikisi, kad nemalonūs simptomai išnyks savaime, tačiau toks atmestinas požiūris klaidingas.
Jei tuštinantis skauda, atsiranda baimė tuštintis, skauda sėdint ar vaikštant, ir situacija negerėja, būtina pasitarti su specialistu, ypač jei negelbsti nei šiltos vonelės, maistas, gausus ląstelienos, tinkama higiena.
Nors be recepto įsigyjami kremai ir žvakutės – puiki pagalba, pajutus pirmuosius hemorojaus simptomus, nėštumo metu gydymo skirti gali tik gydytojas, kad šis būtų saugus kūdikiui.
Visais hemorojaus atvejais rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas – sureguliuoti tuštinimąsi. Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi, ilgo sėdėjimo tualete kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė – flavonoidai ir vietiškai vartojami preparatai.
Įtakos turi nėštumų skaičius
Įrodyta, kad jei po pirmo nėštumo hemorojus atsiranda 37,9 proc. moterų, tai po kitų nėštumų šis skaičius didėja. Antroje nėštumo pusėje hemorojus vargina net 85 proc. nėščiųjų. Hemorojus dažnesnis ne pirmą kartą gimdančioms moterims ir toms, kurios anksčiau sirgo hemorojumi.
Kiti rizikos veiksniai, susiję su ankstesniais nėštumais ir gimdymais – tai užsitęsęs ilgas gimdymas (daugiau nei 12 val.), užsitęsęs antras gimdymo ir stangų laikotarpis, didelio svorio naujagimio (4 kg. ir daugiau) savaiminis gimdymas bei užsitęsęs nėštumas (daugiau nei 40 nėštumo savaičių).
Hemorojus dažnesnis vyresnio amžiaus nėščioms ir gimdyvėms. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę moterų sveikatą ir blogina gyvenimo kokybę po gimdymo, nors būdų pacientams padėti tikrai yra.
PROCTO-GLYVENOL 400 mg/40 mg žvakutės, N10
PROCTO-GLYVENOL 50 mg/20 mg/g tiesiosios žarnos kremas, 30 g
Nereceptiniai vaistiniai preparatai.
Veikliosios medžiagos, stiprumas: vienoje žvakutėje yra 400 mg tribenozido ir 40 mg lidokaino. 1 g kremo 50 mg tribenozido ir 20 mg bevandenio lidokaino hidrochlorido (atitinka 21,2 mg lidokaino hidrochlorido).
Indikacijos: lokalus simptominis vidinio ir išorinio hemorojaus gydymas. Vartojimo būdas: vartoti į tiesiąją žarną. Kremu galima tepti išangės sritį. Dozavimas: vartoti po 1 žvakutę du kartus per parą arba tepti kremo du kartus per parą, ryte ir vakare tol, kol ūminiai ligos požymiai išnyks, paprastai 7–10 dienų. Po to dozę galima sumažinti ir vartoti vieną kartą per parą ne ilgiau kaip 3 savaites, jei reikia.
Kontraindikacijos: padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei PROCTO-GLYVENOL medžiagai. Specialūs įspėjimai: atsargiai vartoti pacientams, sergantiems sunkiu kepenų veiklos sutrikimu. Saugotis, kad nepatektų į akis. Negalima nuryti. PROCTO-GLYVENOL nerekomenduojama vartoti vaikams.
PROCTO-GLYVENOL tiesiosios žarnos kremo sudėtyje yra cetilo alkoholio, kuris gali sukelti lokalių odos reakcijų (pvz. kontaktinį dermatitą), metilo parahidroksibenzoato ir propilo parahidroksibenzoato, kurie gali sukelti alerginių reakcijų, kurios gali būti uždelstos.
Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai.
Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.
Reklamos teksto parengimo data – 2023/03
RE_LT_PG_2023_195
