Melanoma ir saulė: kaip atpažinti ir ką daryti, jei liga diagnozuota?

Kodėl tiek dėmesio mažyčiams apgamams?

Melanoma yra retas piktybinis navikas, tačiau vienas piktybiškiausių. Lietuvoje melanoma sudaro 11 proc. visų piktybinių ligų, o mirštamumas nuo jos siekia 75 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2020 m. diagnozuota 324 635 naujų odos melanomos atvejų, ir tai sudarė 1,7 proc. visų vėžinių ligų. Taip pat buvo nustatyta 57043 mirčių nuo šios ligos. Lietuvoje 2020 m. diagnozuota 511 naujų odos melanomų atvejų, ir tai sudarė 3 proc. visų vėžinių ligų.

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad naujai diagnozuojamų odos melanomų ir atitinkamai bendras sergančiųjų skaičius kasmet auga. Higienos instituto Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2022 m. mūsų šalyje sergančiųjų melanoma ir kitais odos navikais buvo 14041, iš jų melanoma sirgo 3154 arba 22,46 proc. Palyginti, 2021 m. sergančiųjų melanoma buvo 2938, 2020 m. – 2629. Taigi mūsų šalyje praktiškai kas penkta odos piktybinė liga yra melanoma.

Todėl labai svarbi yra šios ligos prevencija ir ankstyvas ligos nustatymas. Tam skirta Euromelanomos diena, kuri Lietuvoje minima nuo 2008-ųjų metų. Akcijos tikslas – skleisti žinias apie ligos požymius ir jos prevenciją, skatinti žmones stebėti odą ir tikrintis profilaktiškai, nes tik anksti nustatyta liga gali būti sėkmingai išgydyta. Neatsitiktinai pasirinktas ir melanomos minėjimo mėnuo – gegužė: kai daugelis rengiasi atostogoms pats metas pakalbėti apie saulės keliamus pavojus.

Melanoma viena agresyviausių ir pikčiausių vėžio formų. Nustatyta, kad ankstyva diagnostika ir gydymas gali lemti apie 99 proc. penkerių metų išgyvenamumą. Tačiau nustačius limfmazgių pažaidą, išgyvenamumas mažėją iki 66 proc., o esant tolimosioms metastazėms – iki 27 proc.

Kam melanomos rizika didesnė?

Kiekvieno žmogaus organizmas individualus ir unikalus, ir kiekvieno polinkis sirgti ligomis skirtingas. Tačiau kiekvienas galime įsivertinti riziką susirgti melanomą.

Augantis susirgimų melanoma skaičius siejamas su visuomenės senėjimu, žmonių elgsena ir įpročiais saulėje. Melanoma gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau ji yra viena dažniausių jaunų žmonių piktybinių ligų: dažniausia tarp 25–34 metų vyrų ir 25–29 metų moterų. Tarp 30–34 metų moterų odos melanoma yra antroje vietoje, nes pirmaujančiu naviku tampa krūties vėžys.

Melanomos, kaip ir kitų onkologinių ligų, riziką didina genetinė predispozicija, paveldimumas. Nustatyta, kad žmonių, kurių artimi giminaičiai yra sirgę melanoma, tikimybė kada nors per gyvenimą susirgti šia liga yra didesnė. Taip pat ir šviesios odos, šviesiaplaukių, raudonplaukių, mėlynakių žmonių rizika susirgti odos vėžiu ar melanoma yra didesnė. Kadangi dauguma Lietuvos gyventojų (70 proc.) yra I ir II odos tipo, t.y. šviesiaplaukiai ir mėlynakiai, vadinasi, kone kas septintam iš dešimties yra šios ligos rizika. Be abejo, vien šviesi oda nereiškia, kad melanoma būtinai išsivystys. Vėžio priežasčių yra daug.

Metaanalizių duomenys parodė, kad labai didelė įtaka odos melanomai vystytis yra susijusi su ultravioletine spinduliuote. Taip pat labai svarbu žinoti, kad odos melanomai rastis įtakos turi ne kumuliacinis saulės poveikis, o stiprus odos nudegimas. Todėl į rizikos grupę patenka visi, kurie buvo smarkia nudegę vaikystėje ar jaunystėje.

Kaip atrodo melanoma?

Melanomos sudaro atskirą navikų grupę ir gali būti įvairių rūšių pagal išsivystymo vietą, t.y. odos, akies, gleivinių, kitų kūno sričių. Dažniausiai pasitaikanti yra odos melanoma. Būna atveju, kai žmogui iš karto nustatomi keli odos vėžio židiniai skirtingose kūno vietose.

Dažniausiai odos melanoma išsivysto sveikoje, be apgamų odoje. Melanoma, kuri išsivysto iš odos apgamo, dažniau įgimto, sudaro apie trečdalį atvejų. Pirmieji melanomos požymiai yra tamsi netaisyklingos formos dėmelė ten, kur anksčiau buvo švari oda, arba padidėjęs apgamas ar patamsėjusi jo spalva. Pagrindinis melanomos požymis – netaisyklingumas. Didėdamas supiktybėjęs apgamas plinta į plotį nevienodai, spalva tampa netolygi, atsiranda kitos spalvos intarpų. Niežėjimas ir kraujavimas yra vėlesni melanomos simptomai, tačiau jie gali pasireikšti ir esant gerybiniam apgamui. Nors nedaug įprastinių apgamų virsta melanoma, kilus menkiausiam įtarimui geriau pasirodyti gydytojui.

Simptomai, kurie verčia sunerimti dėl melanomos

Pasitikrinti dėl melanomos ypač kviečiami žmonės, jei:

Atidžiai stebėti odą ir apgamus turėtų tie, kurių elgsena ir įpročiai susiję su:

Žinomos 4 pagrindinės melanomos formos

Dažniausiai (apie 70 proc.) atvejų diagnozuojama paviršiumi slenkanti melanoma, kuri labiausiai paplitusi tarp jaunų žmonių. Šios formos melanoma gana ilgą laiką plinta tolyn viršutinių odos sluoksniu epidermiu, bet nesiskverbia gilyn. Ji gali išsivystyti ir iš gerybinio apgamo, ir bet kurioje kitoje kūno vietoje.

Kita dažniausiai pasitaikanti forma – mazginė melanoma (15–20 proc. visų melanomų). Esant šiai ligai, piktybinis darinys į gilesnius odos sluoksnius jau būna prasiskverbęs diagnozės nustatyto metu. Ši melanoma dažniau nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, ir yra agresyviausia iš visų.

Lentigo maligna (piktybinė dėmė (šlakas)) – melanoma, kuri vystosi būvimo vietoje (in situ). Šios ligos atveju piktybinis procesas vyksta tik ląstelėse (melanocituose), neperžengdamas jų ribų. Ši liga taip pat dažniau nustatoma vyresniems žmonėms, ir vystosi nuolat saulės paveiktose odos vietose (veidas, kaklas, rankos).

Akralinė arba galūnių melanoma mūsų krašte pasitaiko rečiausiai (7–10 proc. visų melanomų). Ši forma gana smarkiai skiriasi nuo kitų ir pasireiškia juodos ar rudos spalvos dėme po rankų/kojų pirštų nagais ar paduose.

Ar melanoma reiškia mirties nuosprendį?

Ankstyvųjų stadijų melanoma tikrai nėra mirties nuosprendis. Todėl labai svarbu aptikti ligą pradinių stadijų. Kuo ilgiau uždelsiama, tuo trumpesnė gyvenimo trukmė per pirmuosius penkerius metus. Šiuolaikinis gydymas suteikia daugiau galimybių pasveikti, tačiau, esant vėlyvoms stadijoms, rezultatai nėra tokie, kokių norėtume.

Gydant ankstyvųjų stadijų melanoma dažnai pakanka vien chirurginio gydymo. Esant labiau išplitusiai į pagalbą ateina kiti gydymo metodai – imunoterapija, taikinių terapija, chemoterapija, radioterapija, taip pat ir jų deriniai.

Operacijos metu pašalinamas ne tik pakitęs apgamas ir pakitusį aplink jį odą, bet ir dalis sveikų audinių. Gali būti pašalinami ir limfmazgiai, nes melanomos ląstelės gali nukeliauti iki jų. To tikslas – kad būtų užkirstas kelis tolesniam ligos plitimui.

Progresavusiai ligai gali būti skirta imunoterapija – metodas, kuris skatina paciento imuninę sistemą efektyviau atpažinti ir suardyti piktybines ląsteles. Taikinių terapiją sudaro vaistai, kurie blokuoja tik piktybinių ląstelių augimą ir plitimą, veikdami specifinius šių ląstelių receptorius, kurie ir skatina piktybinį procesą. Melanomai vystyti įtakos gali turėti ir genų mutacijos. Daugiau nei pusei visų sergančiųjų nustatomos BRAF geno mutacijos. Tokiais atvejais gali būti skirti kiti nauji taikinių terapijos vaistai.

Melanoma gali sugrįžti? Ligos eigos stebėsenos ir medicinines reabilitacijos rekomendacijos

Melanoma, kaip ir visos onkologinės ligos, bet kada gali sugrįžti. Tačiau didesnė atkryčio tikimybė per pirmuosius penkerius metus. Kuo daugiau laiko praeina po gydymo, tuo mažiau šansų ligai grįžti. Todėl po ligos gydymo itin svarbus stebėjimo laikotarpis, kad pirmieji ligos atsinaujinimo požymiai būtų pastebėti anksti.

Apsilankymų pas gydytoją dažnis, tyrimų spektras priklauso nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės stebėjimo metu. Pacientų, sergančių odos melanoma, medicininės reabilitacijos programą vykdo pagal individualius paciento poreikius suformuota medicininės reabilitacijos specialistų komanda, kurią sudaro: gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, gydomojo masažo specialistas, fitoterapeutas.

Vienas vertingiausių augalų sergantiesiems vėžiu yra didžioji ugniažolė, nes joje yra pagrindiniai junginiai, kurie pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Šie priešvėžiniai junginiai yra alkaloidai ir glikoproteinai. Ugniažolės veiksmingumas įrodytas dar 1860 m., kai ukrainiečių chirurgas gydė moterį ugniažolės sultimis, jų tiesiog įšvirkšdamas į vėžio pažeistą krūtį. Daugiau kaip prieš 150 metų toks gydymas sustabdė naviko augimą.

Šiandien mokslo įrodyta, kad ugniažolės alkaloidai veikia vėžinės ląstelės branduolį ir taip ją sunaikina. Taip pat svarbu žinoti, kad ligą įveikti padeda ne atskiros ugniažolės savybės, o veikliųjų medžiagų visuma, kuri sustiprina savireguliaciją ir sustabdo vėžio plitimą, dauginimąsi.