Vis daugėja įrodymų, jog darbo vieta gali turėti svarbų vaidmenį vystant nerimo problemas bei sutrikimus. Jeigu darbo aplinkoje yra patiriamas per didelis darbo krūvis, kuris gali atsiliepti į „perdegimą“ bei mobingas, dažnu atveju bus patiriamas ir stresas. Prie streso atsiradimo gali prisidėti ir konkurecija tarp darbuotojų, klientų grasinimų pavojus. Šie faktoriai ne tik kelią didelį nerimą darbuotojui, bet gali turėti ypatingai skaudžių pasekmių. Psichologiniais stresoriais gali būti gyvenimo pasikeitimai, šokiruojanti fizinė ar psichologinė patirtys ar konfliktai. Asmuo, kuris susiduria su stresu dažnai gali skųstis sunkumu užmigti. Taip pat asmenys, kurie skundžiasi nemiga, yra labiau linkę į nerimą.
Svarbu suprasti, jog, jeigu yra jaučiamas pasikartojantis nerimas ar nemiga, reikia kreiptis pagalbos, kadangi gali kilti rimtų komplikacijų. Dėl per didelio streso ar nemigos gali atsirasti virškinamojo trakto problemos, sunkumai atliekant darbą ar bendraujat su aplinkiniais žmonėmis, gali išsivystyti depresija. Tuo tarpu nemiga gali atsiliepti širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtinio skausmo sindromu, cukriniu diabetu, nutukimu ir astma. Siekiant, sumažinti pasireiškiamą nerimą ar nemigą, gali būti naudinga sumažinti kofeino vartojimą, laikytis subalansuotos bei maistingos dietos, reguliariai mankštintis, vengti alkoholio.
Jeigu nepavyksta išvengti nerimo ir pasireiškiančios nemigos, dažniausiai skiriami gydymo būdai yra psichoterapija bei medikamentinis gydymas. Šie gydymo būdai gali būti skiriami kartu. Psichoterapijos metu yra dirbama su terapeutu, siekiant sumažinti nerimo simptomus, dažniausiai atliekama kognityvinė elgesio terapija, kuri moko pacientą, kaip pagerinti simptomus ir palaipsniui grįžti prie veiklos, kuri galėjo būti rizikos faktorius patiriamo streso atsiradimui. Tuo tarpu medikamentinis gydymas yra skiriamas, atsižvelgiant į nerimo sutrikimo tipą bei, ar yra kitų psichinės ar fizinės sveikatos problemų.
Medikamentinio gydymo metu skiriami vaistiniai preparatai gali pasireikšti tokiais šalutiniais poveikiais, kaip atsiradusia tolerancija vaistui ar gali būti sukeliama priklausomybė medikamentams. Dėl minėtų priežasčių, lengvam nerimui malšinti, pacientai yra labiau linkę vartoti augalinės kilmės preparatus. Pavyzdžiui, levandos turi įvairių terapinių savybių, pradedant nuo vabzdžių įkandimų gerinimo iki nerimo lengvinimo. Yra daug skirtingų levandos rūšių, tačiau dažniausiai naudojama paprastoji levanda (lotyniškai Lavandula angustifolia), kuri savo sudėtyje turi daugybę cheminių medžiagų, o pagrindinėmis veikliosiomis medžiagomis yra laikomi linalolis bei linalolio acetatas. Būtent dėka šių kaupiamų medžiagų, levanda pasižymi raminančiu poveikiu. Dažna augalinių preparatų problema yra nepatogus vartojimas, todėl aktyviai gyvenančiam asmeniui gali būti iššūkis laikytis nurodytų vartojimo instrukcijų. Lietuvoje neseniai prieinamomis tapo Lavandula angustifolia Miller (levandų) eterinio aliejaus minkštosios kapsulės. Jos yra vartojamos po vieną kapsulę vieną kartą per parą, kas yra labai patogu. Taip pat svarbu nepamiršti, kad dėl bet kokio vaistinio preparato vartojimo būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojami vaistai gali pakenkti Jūsų sveikatai.
