Gydytoja G. Sadauskaitė įvardijo, kas sukelia dauguma lėtinių ligų: pamirštame svarbų imuninį organą

„Nereikia pamiršti, kad virškinimo sistema yra ir imuninis organas. 70–80 proc. įvairių imunitetui svarbių medžiagų yra gaminama virškinamajame trakte“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Vilniaus Santaros klinikų gydytoja doc. Goda Sadauskaitė.

G. Sadauskaitė ragina nepamiršti virškinimo sistemos svarbos.<br>lrytas.lt koliažas
G. Sadauskaitė ragina nepamiršti virškinimo sistemos svarbos.<br>lrytas.lt koliažas
Pilvo skausmas<br>123rf nuotr.
Pilvo skausmas<br>123rf nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Virškinimo sistema<br>123rf iliustr.
Virškinimo sistema<br>123rf iliustr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Goda Sadauskaitė<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jun 2, 2023, 8:39 PM

Medikė pabrėžė, kad virškinimo sistema tarnauja kaip „antrosios smegenys“, nes centrinė nervų sistema ir virškinamasis traktas yra tampriai susiję.

„Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad jei virškinamasis traktas nebus sveikas, bet ir kiti mūsų organai, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą, nebus sveiki. Todėl dauguma lėtinių ligų vienu ar kitu kampu siejamos su virškinamojo trakto sveikata“, – teigė G.Sadauskaitė.

Ji pažymėjo, kad žarnyno mikrobiota aprūpina organizmą energetiškai svarbiomis medžiagomis. Už žarnyno mikrobiotos būklę atsakingas pats žmogus, nes ją nulemia mityba.

Dėl vėžio – nemokamas tyrimas

Pykinimas, pilvo skausmas, tuštinimosi sutrikimai – ženklai, kad sunegalavo virškinimo sistema.

„Kai kada jie gali būti daugiau funkcinės kilmės, bet kartais gali būti ir labai pavojingų ligų pranašais. Rimtai sureaguoti reikia, jei iš virškinamojo trakto pasirodo kraujas. Tai reiškia, kad yra pažeista gleivinė. Reikia išsiaiškinti ar to pažeidimo priežastis nėra vėžiniai susirgimai.

Į gydytojo kabinetą žmogų dažniausiai atveda skausmas, bet dalis virškinamojo trakto ligų būna tylios. Pačioje pradžioje jos neduoda absoliučiai jokių simptomų“, – įspėjo G.Sadauskaitė.

Pasak gydytojos, tai išryškina prevencinės storosios žarnos vėžio patikros programos svarbą.

Sulaukus 50 metų medikai pataria kreiptis į šeimos gydytoją ir nemokamai atlikti slapto kraujavimo tyrimą. Jeigu viskas gerai, tai nereiškia, kad esi saugus visam gyvenimui. Patikrą reikia kartoti kas dvejus metus.

„Tai mano kasdienis darbas. Pagal šią programą aptinkame nemažai storosios žarnos polipų, kurie gali vystyts iki storosios žarnos vėžio. O juk žmogus dar jokių simptomų neturi“, – pasakojo G.Sadauskaitė.

Kepenis pažeidžiantis virusas

Gydytoja atkreipė dėmesį į dar vieną ligą – hepatito C virusą, kuris gali pažeisti kepenis. Prieš metus Lietuvoje pradėta nacionalinio lygmens hepatito C patikros programa.

„Čia labai aktyviai įsijungė šeimos gydytojai, gastroenterologai, infektologai. Nepatikėsite, bet per metus laiko jau yra patikrinta beveik pusė tikslinės populiacijos.

Randame, kad maždaug 1,5 proc. žmonių yra užsikrėtę hepatitu C. Jiems tai būna perkūnas iš giedro dangaus, žmonės nežino, kad turi tą virusą“, – paaiškino G.Sadauskaitė.

Ji pridūrė, kad hepatitas C anksčiau laikytas ypač pavojinga liga, kuri gali išsivystyti ir iki kepenų cirozės arba kepenų vėžio. Tačiau dabar turimi veiksmingi vaistai, laiku nustačius ligą, leidžia ypač efektyviai gydyti.

Sveiki įpročiai nuo mažų dienų

Pasaulio gastroenterologų organizacija 2023 m. paskelbė šūkį: „Sveikas virškinamasis traktas nuo pat gimimo“. Su kolege, žinoma gydytoja dietologe Edita Gaveliene besikonsultavusi televizijos laidos dalyvė teigė, kad sveikos mitybos įpročius Lietuvoje siekiama suformuoti nuo jaunų dienų.

„Kartu su sveikatos apsaugos ministerija yra peržiūrimi valgiaraščiai mokyklose ir darželiuose, kad vaikų maisto racione būtų pakankamai baltymų, skaidulinių medžiagų: vaisių, daržovių, kurių Vakarų mityboje labai trūksta.

Taip pat rūpinamasi, kad ir maiste, ir gėrimuose būtų kuo mažiau pridėtinio cukraus“, – pasakojo G.Sadauskaitė.

Pasak gydytojos, šioje srityje ypač svarbus visuomenės ir kiekvieno iš mūsų sąmoningumas. Medikus stebina iš mokyklų kylantis pasipriešinimas ir aiškinimai, jog nesaldus maistas yra neskanus ir vaikai jo nevalgys.

„Svarbu ir suaugusiems žmonėms turėti sąmoningą mąstymą, nukreiptą į sveiką mitybą. Tokiu būdu formuojame savo mažųjų piliečių mitybos įpročius“, – pabrėžė G.Sadauskaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.