Vėžiu lietuviai sunkiai sirgtų žymiai rečiau: gydytoją šiurpina, kokiais melais žmonės tiki

Apgamų turi kiekvienas. Turbūt, visi girdėjo ir apie jų sąsajas su odos vėžiu. Gydytojai stebisi, kad žmonės tiki įvariais pramanais ir įtartinų odos darinių medikams nerodo.

Melanomos patikra<br>123rf nuotr.
Melanomos patikra<br>123rf nuotr.
Melanomos patikra<br>123rf nuotr.
Melanomos patikra<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 15, 2023, 7:55 PM

Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė Iveta Gylienė mano, kad vėlai diagnozuotų vėžio atvejų būtų mažiau, jei gyventojai rečiau vadovautųsi įvairiais mitais.

„Kiekvieną gydytoją šiurpina manymas, kad įdegis gali būti saugus. Tikrai ne, saulė ir jos ultravioletinė (UV) spinduliuotė yra pripažintas kancerogenas – veiksnys, sukeliantis vėžines ligas. Tikrai nėra žmogaus, kurio odos sveikatą saulė veiktų teigiamai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo I.Gylienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad dalis žmonių vengia naudoti apsaugą nuo saulės ir sako, neva SPF kremai neleis pasigaminti vitaminui D.

„Tas nėra tiesa. Mūsų pačių ant odos patepami kremai įprastai nesuteikia maksimalios apsaugos. Mes nenudegame raudonai, nesukeliame pavojaus sveikatai, bet UV spindulių vis tiek gauname ir vitaminas D gaminasi natūraliai. Todėl nereikėtų bijoti naudoti apsaugą nuo saulės“, – paragino I.Gylienė.

Dar viena problema: žmonės galvoja, kad mažas nuo seno turimas apgamas nėra vertas patikros. Todėl pas gydytoją atėjęs žmogus nori, kad apžiūrėtas būtu tik vienas apgamas, tas, kuris jam nepatinka.

„Pasiūlai žmogui nusirengti, parodyti visą odą, o jis sako: „Pas mane ten nieko nėra“. Bet būna, kad randame ankstyvus piktybinius pakitimus. Rekomenduoju savo sveikatą patikėti specialistui ir pasitikėti jo noru apžiūrėti pacientą nuo galvos iki kojų“, – pabrėžė I.Gylienė.

Bjauriojo ančiuko požymis

Gydytoja pasakojo, kad profilaktiškai pasitikrinti apgamus patariama visiems žmonėms.

Tiesa, jei asmuo pasižymi didesne rizika susirgti odos vėžiu, jam derėtų būti ypač atidžiam ir specialisto apžiūrai dera apsilankyti ne rečiau nei kartą per metus.

Svarbu, kad savistaba užsiimtų ir kartą per mėnesį savo odą apžiūrėtų ir pats žmogus. Jei pastebėjote naujai iškilusį arba įtartinai pakitusi odos darinį, į gydytoją kreiptis būtina nedelsiant.

I.Gylienė priminė klasikinę ABCDE taisyklę. Ja vadovautis reikėtų kiekvienam turinčiam apgamų. Pirminiai supiktybėjusio apgamo rizikos požymiai: A – asimetrija (angl. Asimmetry), B – krašto netolygumas (angl. Border), C – spalvų nevienodumas (angl. Colour), D – diametras > 6 mm (angl. Diameter), E – iškilumas (angl. Elevation).

„Kita paprastesnė ir lengviau įsimenama taisyklė – bjauriojo ančiuko požymis. Jeigu darinys išsiskiria iš kitų, yra „negražus“, jį reikėtų parodyti specialistui“, – patarė I.Gylienė.

Kokie žmonės turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu?

„Labai šviesi, strazdanota oda, kuri labai lengvai ir iki raudonumo nudega, tačiau niekada neįdega ir neįgauna siekiamo rudumo, – rizikos veiksnį paminėjo I.Gylienė. – Toliau būtų soliarumų lankymas, ypač jei tai daroma jauname amžiuje iki 35 metų.

Pasitikrinti turėtų tie žmonės, kurie turi 50 ir daugiau apgamų. Tai nėra retas reiškinys. Taip pat pat žmonės praeityje turėję nudegimų arba daug laiko leidę saulėje; šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų arba vartojami imuninę sistemą slopinantys vaistai. Pavyzdžiui, kai, žmogus serga įvairios lėtinėmis ligomis arba yra po inksto transplantacijos.“

Medikė paaiškino, kad polinkis į didelį apgamų skaičių gali būti paveldimas. Jei tėvai turėjo daug apgamų, realu, gamta jų nepašykštės ir atžalai.

Tačiau dalis apgamų ant odos iškyla dėl saulės poveikio, nes UV spinduliai skatina tokių darinių atsiradimą.

Gydytoja pabrėžė, kad kenksmingas saulės poveikis kaupiasi ir didžiausia žala odai padaroma jaunystėje.

„Oda „atsimena“ kiekvieną saulės ekspoziciją ir kiekvieną buvusį nudegimą. Net vaikystėje patirtas nudegimas padidins riziką, kad suaugusiam žmogui išsivystys onkologinis odos susirgimas“, – įspėjo I.Gylienė.

Kviečia pasitikrinti nemokamai

Gydytoja pasakojo, kad vieni gyventojai įprato pas dermatovenerologą lankytis reguliariai, bet neretai pasitikrinti apgamo žmonės užsuka tik sužinoję, kad odos vėžiu susirgo asmuo iš artimos aplinkos. Tuomet pacientai neretai išsigąsta.

„Deja, yra nemažai žmonių, kurie per visą savo gyvenimą nėra nė karto lankęsi pas dermatovenerologą“, – pastebėjo I.Gylienė.

Pasak jos, tai ir paskatino medikus surengti akciją: birželio 16 d., penktadienį gydytojai Lietuvoje tikrins apgamus, kitus odos darinius tiems. Išankstinė registracija nereikalinga, užtenka nuvykti į šias vietas:

Vilnius:

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, Vilnius – nuo 10:00 iki 16:00; Bendrosios ir estetinės dermatologijos klinika „CLINIC IN“, S. Konarskio g. 2, Vilnius – nuo 14:00 iki 16:00 Sapiegos klinika Paupio aikštėje, Aukštaičių g. 12, Vilnius – nuo 10:00 iki 14:00

Kaunas:

LSMU Kauno klinikų Ambulatorinės diagnostikos centras, Eivenių g. 2, Kaunas – nuo 9:00 iki 12:00

Panevėžys:

UAB Affidea, Smėlynės g. 74, Panevėžys – nuo 10:00 iki 14:00

Širvintos:

Viktorijos Trinkūnienės IĮ, P. Cvirkos g. 3, Širvintos – nuo 10:00 iki 12:00 bei nuo 14:00 iki 17:00

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką reiškia kandidato R. Žemaitaičio pasitraukimas iš Seimo?