Tyrimo autoriai tikisi savo atradimus pritaikyti, kuriant mankštą, naudingą rizikos grupėje esantiems žmonėms. Sunku įsivaizduoti, kad demencija sergantys pacientai pradės kasdien bėgioti ar atliks didelio intensyvumo aerobinius pratimus, tačiau įvairių šalių mokslininkai bando išsiaiškinti, kokia fizinė veikla gali efektyviausiai užkirsti kelią ligos atsiradimui ar sulėtinti jos progresavimą.
Jėgos treniruotės, kai tam tikri raumenys susitraukinėja veikiami išorinio pasipriešinimo, laikomos geriausia pusiausvyros lavinimo, laikysenos gerinimo ir kritimų prevencijos priemone. Todėl šie pratimai ypač svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms.
Įrodyta, kad jėgos treniruotės didina raumenų masę ir kaulų tankį, taip pat gerina bendrą pusiausvyrą.
Žurnale „Frontiers in Neuroscience“ neseniai paskelbtas naujas tyrimas, kurio autoriai įvertino jėgos treniruočių poveikį norint apsisaugoti nuo nervų sistemos ligų.
Jie atliko eksperimentus su genetiškai modifikuotomis pelėmis, turinčiomis mutaciją, lemiančią beta amiloido plokštelių kaupimąsi smegenyse. Būtent šis veiksnys laikomas pagrindiniu Alzheimerio ligos požymiu.
Specifinis baltymas kaupiasi centrinėje nervų sistemoje, pažeidžia neurologinius ryšius ir sukelia Alzheimerio ligą.
Tyrimo metu mokslininkai mokė peles lipti 110 cm ilgio kopėčiomis, kurių nuolydis 80 laipsnių, o tarpai tarp pakopų – 2 cm.
Prie jų uodegų buvo pritvirtintos apkrovos, atitinkančios 75, 90 ir 100 proc. pelių kūno svorio – taip buvo imituojamos žmonių treniruotės sporto klube.
Po keturių savaičių treniruočių buvo paimti pelių kraujo mėginiai ir nustatytas kortikosterono – pelių streso hormono, kuris atitiktų žmonių kortizolį – kiekis kraujo plazmoje.
Jau anksčiau nustatyta, kad dėl streso padidėjęs kortizolio kiekis didina riziką susirgti Alzheimerio liga.
Paaiškėjo, kad jėgos treniruotės padėjo pelėms išlaikyti normalų minėto hormono kiekį.
Jų smegenų audinio analizė taip pat parodė, kad sumažėjo beta amiloido plokštelių susidarymas.
„Tai patvirtina, kad fizinis aktyvumas gali pakeisti neuropatologinius pakitimus, kurie sukelia klinikinius Alzheimerio ligos simptomus“, – teigė tyrimo bendraautorius ir San Paulo federalinio universiteto (Brazilija) profesorius Henrique Correia Campos.
Pasak tyrimo autorių, jėgos pratimai vis dažniau pasirodo esantys veiksminga strategija, padedančia išvengti tiek su senėjimu, tiek su genetiniais veiksniais susijusio Alzheimerio ligos atsiradimo.
Mokslininkai mano, kad jėgos treniruočių naudą galima paaiškinti priešuždegiminiu poveikiu.
Tyrimo rezultatai gali būti panaudoti kuriant ir taikant ekonomiškai efektyvias viešosios politikos priemones, skirtas Alzheimerio ligos paplitimui mažinti.
Parengta pagal „The Independent“ inf.
