Paaiškėjo, kokie žmonės rečiau suserga vėžiu

Nepatinka lipti laiptais ar tempti į namus sunkius pirkinių maišus? Kaip žinia, tingėti nesveika – tiesiogine to žodžio prasme. Pasirodo, kad trumpi intensyvios fizinės veiklos epizodai gali būti naudingi sveikatai ir net sumažinti riziką susirgti vėžiu.

Ligoninė, palata<br>123rf nuotr.
Ligoninė, palata<br>123rf nuotr.
Laiptai<br>123rf nuotr.
Laiptai<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-07-29 11:00

Daugelis skundžiasi, kad sportui nelieka laiko. Tačiau naujas tyrimas atskleidžia, kad ligų pavojų sumažinti galima tam kasdien skiriant vos 4 su puse minutės, kitaip – 270 sekundžių. Tik fizinį aktyvumą patariama išskirstyti į 1 minutės epizodus.

Tai gali 18 proc. sumažinti riziką susirgti bet kokiu vėžiu, teigia tyrėjai. Nauda dar didesnė, jei vertinsime onkologines ligas, siejamas su fizinio aktyvumo trūkumu. Tuomet rizika susirgti gali sumažėti 32 proc.

Galbūt dabar dažniau rinksitės laiptus, o ne liftą? Žinoma, į naudą ir įvairūs namų ruošos darbai. Svarbiausia be perstojo nesėdėti ant sofos ir bent šiek tiek pajudėti.

„Žinome, kad dauguma vidutinio amžiaus žmonių nesportuoja, todėl jiems kyla didesnė vėžio rizika, tačiau tik atsiradus prietaisams, kurie seka fizinį aktyvumą, galėjome įvertinti, kokį poveikį sveikatai turi trumpos, kasdienio gyvenimo dali tapusios, veiklos“, – paaiškino pagrindinis autorius profesorius Emmanuelis Stamatakis iš Sidnėjaus universiteto.

Pasak jo, įspūdinga, jog kasdienės rutinos dalimi tapę užsiėmimai gali ženkliai sumažinti vėžio riziką.

Pastebėta, kad kepenų, plaučių, inkstų, skrandžio vėžiais ir mieloidinė leukemija dažniau suserga žmonės, kurie nėra fiziškai aktyvūs.

Tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Jama Oncology“, naudoti duomenys, surinkti iš dėvimų prietaisų, pavyzdžiui, išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių, siekiant išnagrinėti daugiau nei 22 tūkst. žmonių fizinio aktyvumo rodiklius. Patys tyrimo dalyviai aiškiai nurodė, kad jie neužsiima sportu ir nesimankština.

Tuomet pasirinktas 7-erių metų stebėjimo laikotarpis, kol paaiškės, kurie tyrimo dalyviai susirgo vėžiu.

Galiausiai tyrėjai nustatė, kad vos keturios minutės intensyvaus fizinio aktyvumo su pertraukomis yra susijusios su mažesne rizika susirgti vėžiu.

Tai – tik katino ašaros, palyginus su tarptautinėmis rekomendacijomis: 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių intensyvios veiklos per savaitę.

Žiūrėkime tiesai į akis – daugelis taip aukštai iškeltos kartelės nepasiekia. Todėl tyrėjai tikisi, kad jų atradimas paskatins žmones bent šiek tiek daugiau pajudėti.

Mokslininkai mano, kad atsitiktinis fizinis aktyvumas galėtų tapti puikia vėžio prevencijos priemone tiems, kurie neturi laiko arba motyvacijos sportuoti.

Tyrėjai taip pat pabrėžia naujųjų technologijų, kurios leidžia sekti savo fizinio aktyvumo rezultatus, naudą. Ateityje jos gali padėti išsiaiškinti, kas dar padeda užkirsti kelią vėžio išsivystymui.

Parengta pagal „Sky News“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.