Nemalonios ligos simptomai – panašūs į vėžio: gydytojas pasakė, kaip atskirti

Hemorojus – graikiškos kilmės žodis. Jis apibūdina kraujagysles, kurios pripildytos kraujo. Sergant hemorojumi išsiplečia išangės venos, jos pabrinksta ir gali kraujuoti.

Pasak D.Danio, dažnai žmonės išsigąsta, jog kraujavimas gali rodyti onkologinę ligą.<br>lrytas.lt koliažas
Pasak D.Danio, dažnai žmonės išsigąsta, jog kraujavimas gali rodyti onkologinę ligą.<br>lrytas.lt koliažas
Storosios žarnos vėžys<br>123rf nuotr.
Storosios žarnos vėžys<br>123rf nuotr.
Donatas Danys.<br>A.Kraičynskio nuotr.
Donatas Danys.<br>A.Kraičynskio nuotr.
Hemorojus<br>123rf nuotr.
Hemorojus<br>123rf nuotr.
Donatas Danys.<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Donatas Danys.<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-08-21 06:09

„Kraujagyslės padidėja ir pradeda duoti tam tikrus simptomus, mes tai vadiname hemorojumi. Išsiplėtę veniniai rezginiai, kurie pradeda kraujuoti, skaudėti, atsiranda niežulys, diskomfortas tuštinantis – galime įtarti, kad tai yra išangės kraujagyslių uždegimas, kitaip vadinamas hemorojumi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ sakė pilvo chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Donatas Danys.

Kraujas – ne visada

Pasak jo, pas medikus žmonės apsilanko su įvairiais skundais, o kraujavimas pasireiškia ne visada.

„Ateina kitas žmogus, kurį kelis metus vargina išangės niežulys, bet nėra jokio kraujo, mazgų iškritimo – to jis nėra matęs“, – patikino D.Danys.

Gydytojas paaiškino, kad lėtinį niežulį sukelia dėl „vidinio hemorojaus“ išangę išoriškai sutepantis glitus skystis.

Tokiems pacientams patariama apsiplauti po tuštinimosi, nenaudoti popieriaus. Tačiau niežulys gali būti ir odos susirgimo pasekmė. Tai įtaręs medikas siunčia pacientą pas reikiamą specialistą.

D.Danys pasakojo, kad dalis gyventojų į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai niekas nepadeda. Pasitaiko, kad žmogus kenčia ir 5 metus, užsiima savigyda. Tačiau yra ir tokių, kurie į medikų duris pasibeldžia vos pasirodžius pirmiesiems simptomams.

„(Pacientas, red. pastaba) negali dirbti, užsiimti sau įprasta veikla, kitam yra tikrai nesmagu, kad jis kraujuoja“, – pastebėjo gydytojas chirurgas.

Kaip atskirti nuo vėžio?

Pasak D.Danio, dažnai žmonės išsigąsta, jog kraujavimas gali rodyti onkologinę ligą. Tačiau gydytojas pastebėjo, kad specifika skiriasi.

Sergant storosios žarnos vėžiu kraujas įprastai pasirodo pačiose išmatose.

„Kai yra kraujavimas dėl hemorojaus, dažniausiai matome šviežią kraują ant išmatų, bet ne išmatose, ant popieriaus, tiesiog lašais varvantį, bet tas kraujas yra kitoks, čia ir dabar matome šviežią kraują

Tada galima įtarti didelę riziką, kad mes turime hemorojų“, – akcentavo D.Danys.

Jis pridūrė, kad net ir esant tokiems simptomams žmogus ligos pats sau nenustatys. Privalu apsilankyti pas gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus.

„Hemorojus nesupyktybėja, bet gali kankinti jus visą gyvenimą“, – pabrėžė chirurgijos gydytojas.

Suserga vis jaunesni

„Seksualiniai santykiai nedidina rizikos susirgti hemorojumi. Dažniausiai žmonės naudoja lubrikantus“, – pastebėjo D.Danys.

Anot jo, lytis įtrakos taip pat neturi – ir vyrai, ir moterys hemorojumi serga vienodai dažnai. Tačiau skiriasi priežastys: vyrams tai dažniau yra sunkaus fizinio darbo, vidurių užkietėjimo pasekmė, o moterims problemų kyla dėl nėštumo ir komplikuotų gimdymų.

„Seniau tai buvo vyresnių, bet dabar tai labiau yra darbingo amžiaus žmonių liga. 30–45 m. pacientai yra labai dažnas reiškinys. Taip yra dėl vieno dalyko.

Mūsų darbas labai dažnai yra ofise, sėdimas. Anksčiau tai (sergantys hemorojumi, – red. pastaba) būdavo tolimųjų reisų vairuotojai“, – sakė D.Danys ir pridūrė, kad žmonės prie kėdės prilimpa net 12 valandų per dieną.

Jis patarė keisti sėdėjimo padėtį, daryti pertraukėles, pavaikščioti.

Medikas įspėjo, kad tuštinimosi procesą sutrikdo ir greitas maistas, turintis mažai skaidulų. Tai taip pat skatina hemorojaus išsivystymą.

Apsilankymai tualete

Nėra sveika ir per ilgai užsisėdėti tualete. Sutelkę dėmesį į išmaniuosius telefonus, neretai pamirštame, kad sėdime ant klozeto.

„Fiziologinis poreikis yra iki kelių minučių, – apie apsilankymą tualete kalbėjo D.Danys. – Tai yra laikas, kai mes nekomplikuotai turime atlikti visus reikalus. Tai neturi būti 7–10 minučių, bet ir ne labai greitai.

Kai norime staiga pasistanginti, gali įplyšti išangės gleivinė ir galime turėti lėtinę išangės įplėšą, kurios gydomos net sunkiau nei hemorojiniai mazgai.“

Pasak gydytojo, į hemorojų pacientai reaguoja įvairiai. Vieni būna išsigandę, bijo medikų, o kiti kalbasi atvirai.

„Dažniausiai tenka nuraminti pacientą, kad tai yra neskausminga procedūra, neužtruks ilgai, bet apžiūra yra reikalinga, kad mes galėtume išspręsti tas problemas“, – pabrėžė D.Danys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.