Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent Luise, Misūrio valstijoje, mokslininkai nustatė, kad per daug arba per mažai miegantiems žmonėms gresia didesnis pavojus susirgti stemplės adenokarcinomos (EAC) ir stemplės plokščiųjų ląstelių karcinomos (ESCC) vėžiu.
Tyrimo išvados rodo, kad daugiau nei 9 valandas per parą miegantiems žmonėms yra dukart didesnė tikimybė susirgti EAC po dvejų ar daugiau metų, palyginti su asmenimis, kurie miega 7 valandas per parą. Tiems, kurie miega mažiau nei 6 valandas, 21 procentu didesnė tikimybė, kad po dvejų metų bus diagnozuota EAC, ir 63 proc. didesnė tikimybė susirgti ESCC.
Miegojimo įpročių įtaka onkologinėms ligoms – svarbi sritis, kurią nagrinėja įvairių valstybių mokslininkai. Miego trukmė pasaulyje drastiškai mažėja, pavyzdžiui, nuo 1985-ųjų iki 2012-ųjų JAV suaugusiųjų, miegančių mažiau nei 6 valandas, skaičius padidėjo nuo 38,6 iki 70,1 milijono.
Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir JAV atlikta studija atskleidė, kad prasta miego kokybė (13 proc.) ir nemigos simptomai (9,6–19 proc.) yra dar labiau paplitę nei trumpa miego trukmė.
Šių šalių tyrimai patvirtino ryšį tarp miego elgesio ir stemplės vėžio.
Nustatyta, kad 5–6 valandas miegantys asmenys turi kur kas didesnį pavojų susirgti Baretto stemple (tai priešvėžinė liga, paveikianti stemplės gleivinę, ši liga pasireiškia, kai skrandžio rūgštys ir fermentai patenka į stemplę) ir stemplės vėžiu, palyginti su tais, kurie miega 7–8 valandas.
Knarkimas, kaip ir apnėja (miego sutrikimas, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas), gali prisidėti prie stemplės vėžio atsiradimo.
Apnėjos metu suprastėja širdies veikla, nes kraujyje ima trūkti deguonies, paveikiama ir centrinė nervų sistema, todėl kenčia visi organai, taip pat ir stemplė.
Kadangi miego kokybę įmanoma pagerinti įvairiais būdais, taip pat ir nemedikamentiniais, mokslininkai mano, kad tai svarbi prevencijos priemonė, padedanti išvengti stemplės vėžio.
Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas dar vienas svarbus tyrimas, kuriame dalyvavo beveik pusė milijono savanorių. Tai 37–73 metų asmenys, kurie 2006–2010 metais buvo įtraukti į Jungtinės Karalystės biobanką.
Jie buvo stebimi iki 2016-ųjų kovo Anglijoje ir Velse, taip pat iki 2015-ųjų spalio Škotijoje.
Atlikus 2 milijonus 799 tūkstančius 342 stebėjimus buvo nustatyta 410 stemplės vėžio atvejų (iš jų 294 – adenokarcinomos).
Mokslininkai padarė išvadą, kad mažiau nei 6 valandas trunkantis miegas, kaip ir miegojimas per parą ilgiau nei 9 valandas, taip pat mieguistumas dieną yra reikšmingai susiję su padidėjusia stemplės vėžio rizika.
Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas, habilituotas daktaras Eugenijus Stratilatovas pasakojo, jog stemplės vėžys Lietuvoje nėra dažnas, bet piktas, nes neretai baigiasi tuo, kad užspaudžia stemplės spindį ir žmogus gali mirti nuo bado arba jam reikia taikyti papildomą procedūrą, vadinamąją stomą.
Stemplė yra virškinamojo trakto dalis, jungianti ryklę su skrandžiu. Tai maždaug 25 cm ilgio ir apie 1,5 cm skersmens vamzdelis, kuriuo nurytas maistas keliauja į skrandį.
Ryjant stemplė gali prasiplėsti iki 3–3,5 cm. Susitraukdamos stemplės sienelės padeda maistui slinkti žemyn, todėl kąsnis iš burnos į skrandį patenka vos per kelias sekundes. Stemplės vėžys apsunkina rijimą.
– Kokie negalavimai padeda įtarti stemplės vėžį? – paklausiau gydytojo E.Stratilatovo.
– Stemplės vėžys neretai prasideda kaip nebyli liga. Įtarimai dėl šios ligos kyla tada, kai ima strigti maisto rijimas. Ši liga išduoda save, kai jau būna išplitęs onkologinis procesas.
Sunkus ir skausmingas rijimas, ypač kai būna sunku nuryti mėsos, duonos ar šviežių daržovių kąsnius, rodo, kad liga jau išplitusi.
Dėl stemplėje augančio naviko siaurėja jos spindis.
Padidėjęs navikas gali užkimšti kelią iš stemplės į skrandį, todėl gali būti skausminga nuryti net vandenį ar sriubą. Žmogus suliesėja, netenka svorio, bet nežino, kodėl taip atsitiko.
Stemplės vėžys būna trijų formų: viršutinės stemplės dalies, vidurinės ir apatinės. Šios formos skiriasi ne tiktai klinikiniais požymiais, bet ir gydymo taktika.
Jei yra pažeista kaklinė stemplės dalis, ji retai operuojama, dažniausiai taikomas spindulinis gydymas, kuris būna efektyvus. Jei piktybinis auglys pažeidžia vidurinę stemplės dalį, taikoma chemoterapija, spindulinis gydymas ir operacija.
Jeigu pažeidžiama apatinė dalis, skiriama chemoterapija ir operacija.
– Daug žmonių turi bėdų dėl rėmens. Ar tai prisideda prie stemplės vėžio atsiradimo?
– Rėmuo – tai gastroezofaginio refliukso liga, dėl kurios patiriamas deginimo jausmas, riaugėjimas, atpylimas iš skrandžio. Esant tokiems negalavimams reikėtų atlikti tyrimą gastrofibroskopu. Tokiu atveju pavyksta pagauti ankstyvą stemplės vėžio stadiją, kartais nereikia net operacijos, nes endoskopu įmanoma pašalinti stemplės gleivinės paviršiuje esantį darinį.
– Ar žinoma, dėl kokių priežasčių vystosi stemplės vėžys?
– Manoma, kad genetinės priežastys sukelia nuo 10 iki 15 proc. visų vėžio atvejų, o kitos priežastys – tai individualios žmogaus organizmo savybės, taip pat rizikos veiksniai: rūkymas, stipraus alkoholio vartojimas, riebus maistas. Stemplei netinka tai, kas dirgina jos gleivinę, pavyzdžiui, aštrūs prieskoniai, padažai.
Dažnai būna, kad žmonės daug metų kenčia nuo rėmens. Jo priežastis – apatinis stemplės raukas (sfinkteris) tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys patenka atgal į stemplę.
Rėmuo gali sukelti daug skausmo net ir nesergant jokia pavojinga liga. Tačiau tai yra rizikos veiksnys susirgti stemplės vėžiu.
Refliuksą gali lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, apatinis stemplės rauko nepakankamumas arba diafragmos stemplinės angos skrandžio išvarža – tai anatominiai veiksniai.
Rėmuo atsiranda dėl netinkamų paties žmogaus įpročių, tokių kaip nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, antsvoris, vėlyvas valgymas.
Refliuksas apkartina gyvenimą, todėl daugelis žmonių vartoja įvairias tabletes, mažinančias skrandžio rūgštingumą, bet tokia savigyda gali užmaskuoti stemplės vėžį.
Jei ilgai vargina nemalonūs pojūčiai pavalgius, jei jaučiama, kad sukilo rūgštys nuo saldumynų, juodos duonos, pomidorų ar įvairių vaisių, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Atlikus endoskopijos tyrimą ir nieko neradus bus ramiau.
– Kas yra stemplės erozija?
– Tai stemplės gleivinės paviršiuje atsiradusios nedidelės žaizdelės, panašios į nubrozdinimą. Jų priežastis yra atpylimai iš skrandžio, kurie dirgina stemplės gleivinę.
Turintiems stemplės erozijos diagnozę visų pirma reikia valgyti dažnai ir po truputį, nes maistas veikia kaip vaistas, sutraukiantis rūgštis. Taip pat patartina pavalgius iš karto nesigulti, o miegoti ir gulėti ant pakelto lovos galvūgalio.
– Tyrimai rodo, kad stemplės vėžiui gali turėti įtakos net miego trukmė. Kaip tai paaiškinti?
– Yra žinoma, kad žmonės, kurie mažai arba labai daug miega, yra mažiau atsparūs stresui, o stresas turi įtakos vėžio vystymuisi. Naktį gulint rūgštys gali sukilti net iki nosiaryklės, todėl miegojimo įprotis, kai pasirenkama didelė pagalvė, gali sumažinti tokį reiškinį kaip naktinis atpylimas iš skrandžio.
Tai svarbu žmonėms, kuriems nustatytas rėmuo. Pasirinkus didesnę pagalvę galima išvengti stemplės dirginimo, todėl naktis bus ramesnė, nereikės keltis ir eiti ieškoti stiklinės vandens.
Valgymo įpročiai taip pat turi įtakos miego kokybei.
Yra žmonių, kurie prieš eidami miegoti užsuka į virtuvę ir prisikemša pilvą, kad jis negurgėtų. Tokie naktipiečiai nėra sveika.
Jei skrandis prikimštas, sulėtėja virškinimas, daugiau išsiskiria skrandžio rūgšties, o atsigulus skrandžio turinys kyla stemple į viršų. Jei raukas veikia gerai, naktinis valgymas nėra toks baisus. Jei raukas atsipalaiduoja, nebus gero miego, nes visą naktį bus dirginama stemplės gleivinė.
– Kokio amžiaus pacientai dėl stemplės vėžio dažniausiai patenka į onkologų rankas?
– Jeigu yra pažeista vidurinė stemplės dalis, dažniausiai tai būna 40–50 metų darbingo amžiaus žmonės, jei pažeista apatinė stemplės dalis, dažniau pasitaiko vyresni – maždaug 60–70 metų asmenys. Stemplės vėžys yra sėkmingai gydomas, jei anksti nustatomas. Gydant išplitusį naviką operacija būna kur kas drastiškesnė, nes tenka operuoti krūtinėje ir pilve.
Kadangi dažniausiai nustatomas stemplės vėžys būna trečios ar ketvirtos stadijos, nėra geras išgyvenamumas. Kita vertus, yra ir tokių pacientų, kuriems stemplės vėžys buvo aptiktas pirmos stadijos, praėjus 10–15 metų nuo operacijos jie puikiai jaučiasi. Tai rodo, kad ši liga gali būti išgydoma.
Bėda yra tai, kad gerai besijaučiantys žmonės dažnai nenori profilaktiškai tikrintis. Jie mano, kad vėžys jų nepalies. Neseniai buvau klasės susitikime, kur vaikystės draugai juokavo, kad būtų gerai nesusidurti su manimi ligoninėje. Nė vienas nenorėtų tapti mano pacientu.
Tačiau jei rėmuo vargina ilgai, reikia išsiaiškinti negalavimų priežastį. Laiku negydomas ar netinkamai gydomas rėmuo gali pridaryti daug bėdų, viena jų – stemplės vėžys.
