Nutukimas: gydytojai muša pavojaus varpais

Mūsų visuomenėje dar gaji nuomonė, kad nutukimas – ne liga, o žmogaus apsileidimas, nors mokslas seniai sako ką kitą. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tik mažiau nei 5 proc. žmonių vien dieta ir mankšta pavyksta numesti svorio ir išlaikyti pasiektą rezultatą. Kitiems, po ilgesnio ar trumpesnio laiko, nereikalingi kilogramai sugrįžta su kaupu. Kaip padėti žmonėms bergždžiai kovojantiems su nutukimu?

Anot gydytojo J.Biručio, skrandžio mažinimas endoskopu ypač pasiteisina tiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 30–45.<br>„Pexels“ nuotr.
Anot gydytojo J.Biručio, skrandžio mažinimas endoskopu ypač pasiteisina tiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 30–45.<br>„Pexels“ nuotr.
Anot gydytojo J.Biručio, skrandžio mažinimas endoskopu ypač pasiteisina tiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 30–45.
Anot gydytojo J.Biručio, skrandžio mažinimas endoskopu ypač pasiteisina tiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 30–45.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-10-20 09:49

Žmonės vis labiau tunka?

Nutukimas diagnozuojamas tada, kai kūno masės indeksas (KMI) yra daugiau kaip 30. Kai KMI yra tarp 25–30 – nustatomas antsvoris. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, per pastaruosius 14 metų mūsų šalies gyventojų vidutinis KMI nuolat didėjo. 2019 m. duomenys skelbia, kad net 57 proc. suaugusiųjų Lietuvos gyventojų svoris yra per didelis: 38 proc. jų turi antsvorio, 19 proc. yra nutukę.

Kodėl šie skaičiai neramina ir gydytojai muša pavojaus varpais? Todėl, kad nutukimas yra ne grožio problema, o lėtinė liga, didinanti kone 50-ies kitų lėtinių ligų riziką. Nutukimas yra rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais, cukriniu diabetu, kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto, kepenų ligomis, depresija ir kt. Įrodyta, kad nutukimas siejamas net su 18 vėžio rūšių: storosios žarnos, stemplės, krūties ir kiaušidžių, ypač moterims po menopauzės, taip pat gimdos ir gimdos kaklelio, tulžies pūslės, inkstų, leukemija ir kt. Kuo didesnis KMI, tuo didesnė šių ligų rizika.

„Rimtai susigriebiau, kai dėl širdies ritmo sutrikimų prireikė elektrošoko“

Sporto žurnalistas ir leidinių redaktorius Marius Grinbergas pasakoja, kad mokykloje nuolat sportavo (daugkartinis Lietuvos vaikų ir jaunučių kalnų slidinėjimo pirmenybių prizininkas – aut. pastaba) ir visada buvo normalaus svorio. Tad minčių, kad ateityje teks kovoti su nutukimu, tikrai nebuvo. Tačiau baigus mokyklą ir apleidus sportą, svoris ėmė po truputį augti. „Nejučiomis peržengiau 100 kg ribą (ūgis 176 cm), dar iki 30-ies metų svarstyklės jau rodė 110–120 kg. Kartu su kilogramais „atėjo“ ir ligos: aukštas kraujo spaudimas, nugaros skausmai“, – pasakoja Marius.

Mesti svorį vyrą nuolat skatino medikai. „Dalyvavau širdies ligų prevencijos programoje. Medikai kalbėjo apie didelę širdies ligų riziką ir primygtinai ragino mesti svorį. Susiimdavau, kurį laiką mažiau valgydavau, daugiau judėdavau. Didžiausias tokių pastangų pasiekimas – minus 10 kg. Tiesa, po kurio laiko, svoris vėl sugrįždavo. Taip, metams bėgant, svoris vis didėjo. Manau, kad nutukimas turėjo įtakos ir tam, kad pasislinko stuburo slanksteliai. Teko atlaikyti dvi stuburo operacijas. Panašiu metu pradėjo trikti ir širdies ritmas.

Pirmą kartą dėl ritmo sutrikimo kviesti greitąją medicinos pagalbą ir keliauti į ligoninę teko maždaug prieš penkerius metus. Priepuoliai kartojosi, dar kelis kartus keliavau į skubiosios medicinos skyrių atstatinėti širdies ritmo. Kartais tam užtekdavo lašelinių, kartą buvo atlikta elektroimpulsinė terapija (vadinamasis elektrošokas). Buvo diagnozuotas prieširdžių plazdėjimas, virpėjimas. Medikai aiškino, kad sergant prieširdžių virpėjimu dažniausia staigios mirties priežastis yra insultas. Suprantama, kad vartojau įvairių vaistų. Dėl prieširdžių virpėjimo buvau įtrauktas į laukiančiųjų plaučių venų izoliavimo operacijos sąrašą, tačiau iki to laiko turėjau numesti svorį, kitaip operacija buvo neįmanoma. Pradėjau galvoti, kaip atsikratyti tų kilogramų. Gyventi, nežinant kada vėl sutriks širdies ritmas ir atsidursi ligoninėje, nebuvo viliojanti perspektyva“, – mintimis dalijasi M.Grinbergas.

Operacija be pjūvio visada patrauklesnė?

„Kai svoris ima siekti 150 kg ir daugiau, nepadeda nei dieta, nei intensyvus sportas, ir ne valios trūkumas dėl to kaltas. Kai taip nutinka kartu su antsvoriu žmogus jau turi susirinkęs visą „krepšelį“ gretutinių ligų – diabetą, hipertenziją, podagrą ir pan. Tokiam žmogui badauti nerekomenduojama, o sportuoti jam ne tik, kad itin sunku, bet ir gali būti pavojinga. Išeitis viena – operacija. Tiesa, dauguma apie tai išgirdę, susigūžia iš siaubo, nes mintyse mato – skalpelį, žaizdas pilvo sienoje. Tačiau tai pasenusi informacija. Mokslas gerokai pažengė į priekį ir nutukusiems žmonėms medikai gali padėti kur kas inovatyvesnėmis priemonėmis – skrandį sumažinti be pjūvių, endoskopu“, – sako Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbantis chirurgas ir gastroenterologas Justas Birutis.

„Medikų tikslas yra kovoti su nutukimu, nes tai yra liga, provokuojanti daugybę kitų lėtinių ligų. Todėl gydydami nutukimą, galime išgydyti arba geriau valdyti ir gretutines ligas. Tai leis pagerinti paciento gyvenimo kokybę, sumažinti vartojamų vaistų kiekį, užkirsti kelią galimoms įvairių ligų komplikacijoms“, – svarbius nutukimo gydymo tikslus vardija chirurgas.

Kam toks nutukimo gydymas tinkamiausias?

Anot gydytojo J.Biručio, skrandžio mažinimas endoskopu ypač pasiteisina tiems, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 30–45. Tokia rekomendacija yra ne todėl, kad žmonėms, kurių KMI didesnis, negalima atlikti skrandžio mažinimo endoskopu, o todėl, kad KMI esant iki 42, pacientai labiausiai patenkinti rezultatais. Paprastai per kelias savaites jie netenka 7–10 kg, per metus – apie 23 proc. kūno masės. Todėl žmogus, kurio KMI yra apie 50, netenka mažiau svorio nei norėtų. Tokiu atveju geresnis efektas yra atliekant kitas bariatrines operacijas. „Tačiau turime nemažai pacientų, kurių KMI arti 50. Jie pasirenka netekti mažiau svorio negu ryžtis atvirai chirurginei operacijai, – pažymi J.Birutis. – Noriu pabrėžti, kad operuojame ir tuos pacientus, kuriems po atvirų skrandžio mažinimo operacijų, sugrįžta svoris. Atliekame jungčių, kurios dėl netaisyklingos mitybos išsiplečia, plastiką“.

Endoskopinei skrandžio mažinimo intervencijai nėra amžiaus cenzo. Ji gali būti atliekama visiems, sulaukusiems 18 m. ir vyresniems pacientams. Endoskopinė skrandžio plastika pasižymi mažesniu invazyvumu, dideliu efektyvumu ir saugumu.

Ką pacientas turėtų žinoti apie skrandžio mažinimą endoskopu?

„Procedūros metu skrandis mažinamas iš vidaus, t.y. per burną specialiu endoskopu netirpstančiais siūlais jis iš maišo formos susiaurinamas iki vamzdelio. Po operacijos skrandžio tūris sumažėja apie 70 proc., – operacijos eigą atskleidžia J.Birutis. – Mažesnis skrandis greičiau užsipildo maistu, todėl žmogus greičiau pajaučia sotumą, lėčiau išalksta. Be to, ir maistas iš skrandžio lėčiau pasišalina. To rezultatas – prarasti kilogramai“.

Operacijos metu pacientas miega, o iš ligoninės išleidžiamas jau kitą dieną. „Nedarbingumo daugelis net neima, nes atsigavimas yra greitas“, – sako gydytojas.

Iki operacijos su pacientu vyksta konsultacijos – endokrinologo, dietologo, psichologo, jei reikia – psichiatro. Atliekamas skrandžio tyrimas, vertinama, ar nėra pakitimų, kurie neleistų atlikti šios procedūros.

„Po operacijos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, bet gerąją prasme“

M.Grinbergas pasakoja, jog besidomėdamas kaip greičiau atsikratyti antsvorio, aptiko straipsnį apie planuojamas atlikti pirmąsias eksperimentines skrandžio mažinimo operacijas be pjūvių: „Buvo nurodytas el. paštas. Parašiau laišką, kuriame atskleidžiau savo istoriją, ir gavau kvietimą atvykti atrankai į Šiaulių ligoninę. Norinčiųjų eilė buvo didžiulė. Po pokalbių su gydytojais buvo pasakyta, kad laukčiau skambučio gegužės 25 d. (2022 m.). Žadėtą dieną skambučio nebuvo. Pagalvojau, kad nepavyko patekti tarp atrinktųjų operacijai. Tačiau gerą žinią išgirdau kitą dieną – gegužės 26 d., kad operacija paskirta 2022 m. birželio 10 d. Manau, kad atranką įveikiau todėl, kad sirgau prieširdžių virpėjimu, ir be operacijos mano prognozės buvo nekokios. Atvykęs operuotis svėriau 134 kg“.

Pirmąsias tuomet tokias operacijas atliekančiam Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų padalinio koordinatoriui gydytojui endoskopuotojui chirurgui Justui Biručiui asistavo dr. Lucas Karsenty iš Paryžiaus Amerikos ligoninės. „Po operacijos šiek tiek skaudėjo gerklę, vartojau vaistų nuo skausmo, ir, svarbiausia, reikėjo pratintis prie kitokios mitybos. Pirmas kelias savaites maistas turėjo būti švelnus, trintas, įvairios sriubos, košės, papildai. Vėliau jau galėjau valgyti įprastą maistą, tačiau sveiką, pagal dietologės sudarytas gaires ir daug mažesniais kiekiais. Mitybos įpročiai pasikeitė smarkiai. Sunkiausia, kad akys vis dar nori ankstesnio maisto. Prisipažinsiu, kad per šv. Kalėdas leidau sau daugiau pasivaišinti. Kitą dieną ėmė skaudėti skrandį. Supratau, kad jeigu nenoriu, kad svoris grįžtų, turėsiu visada save kontroliuoti. Tačiau yra ir geroji kontrolės pusė – svarstyklės, kurios anksčiau rodė vis mažėjantį svorį, o dabar – stabilų. Per pirmuosius du mėnesius numečiau 19 kg, o per pusmetį – beveik 30 kg. Buvo atlikta ir plaučių venų izoliacija. Dabar svoris laikosi apie 100 kg“, – džiaugiasi pašnekovas.

Svarbiausia, anot Mariaus, kad gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, tik gerąją prasme. „Galiu daugiau judėti ir nepavargti. Dabar pasivaikščiojimas su šuniu, ne pareiga, o malonumas. Planuoju atgaivinti kalnų slidinėjimo tradiciją, kurią dėl stuburo operacijų buvau sustabdęs. Šiandien gyvenimo kokybė nepalyginama, todėl tikrai stengiuosi, kad svoris negrįžtų. Operacijos trūkumas – kad reikia keisti visą aprangą, kuri tapo 2–3 dydžiais per didelė. Dabar parduotuvėje vietoje 4–5X dydžio drabužių, ieškau 1–2X, kurių ir pasiūla gerokai didesnė“, – sako Marius.

Kaip dar vieną operacijos privalumą pašnekovas vardija tai, kad ši procedūra yra grįžtama. Kitaip sakant, žmogus panorėjęs vėl gali susigrąžinti buvusį skrandžio tūrį. „Ši žinia buvo psichologiškai svarbi ir padėjo atsispręsti. Atliekant kitas skrandžio mažinimo operacijas, kelio atgal nėra, o juk žmogus negali žinoti, kaip jo organizmas ištvers šiuos pokyčius“, – teigia Marius.

Kad svoris sumažėtų ir negrįžtų

Skrandžio mažinimas endoskopu – tik kelio pradžia, nes, norintieji ilgalaikių rezultatų, vėliau turi laikytis dietos, vartoti maisto papildus ir stengtis daugiau judėti, kad mažėtų ne tik svoris, bet ir dėl jo galinčių išsivystyti gretutinių ligų rizika. Svarbu pasiryžti ne tik procedūrai, bet ir naujam judresniam, kokybiškesniam gyvenimo būdui po jos – ir gyvenimui, kuriuo mėgautis bus galima dar ilgai.

„Tenka konsultuoti pacientus, kuriems buvo atliktos įvairios bariatrinės operacijos, ir po 5–15 metų svoris grįžo. Noriu pabrėžti, kad svoris sugrįžta ne dėl blogai atliktų operacijų, o dėl pacientų, kurie atsipalaiduoja ir nustoja laikytis mitybos režimo, persivalgo. Todėl ne tik skrandžio mažinimo endoskopu, bet ir visų kitų nutukimo gydymo operacijų tikslas yra ne tik sumažinti svorį, o, svarbiausia, išmokyti pacientą taisyklingai maitintis: kad jis šių mitybos principų dėka pasiektų ir išlaikytų užsibrėžtus rezultatus“, – pažymi gydytojas chirurgas J.Birutis.

Norintiesiems pasikonsultuoti dėl šios procedūros

Respublikinė Šiaulių ligoninė

Gydytojas gastroenterologas Justas Birutis

justas.birutis@gmail.com

Klaipėdos jūrininkų ligoninė

Pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas

o.deduchovas@gmail.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.