Kokie COVID-19 simptomai?
COVID-19 dažniausiai pasireiškia gerklės perštėjimu, apsunkintu rijimu, sloga ar užgulta nosimi, kosuliu, galvos skausmu, perštinčiomis akimis, kartais pakilusia temperatūra, nuovargiu. Vyresnio amžiaus žmonės neretai skundžiasi suprastėjusiu apetitu, galvos svaigimu, skausmais krūtinės plote. Kartais pacientai, susirgę COVID-19, pabrėžia, kad skauda nugarą, „laužo“ visą kūną, pasireiškė viduriavimas.
Suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos, tačiau kuriems kyla didesnė sunkios eigos COVID-19 rizika, šiemet skiriamas efektyvus gydymas. Vaistus būtina pradėti vartoti per 5 paras, pasireiškus pirmiesiems simptomams. 86 proc. pacientų gydymas yra labai efektyvus, jie išvengia ne tik gydymo stacionare, bet ir sunkios būklės ar mirties. Vyresnių nei 65 m. amžiaus grupėje pacientų hospitalizacijos ar mirties rizikos sumažėjimas siekia 95 proc.
Kaip apsisaugoti nuo COVID-19?
Norint nesusirgti, labai svarbu pasiskiepyti, dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių, tinkamai rūpintis higiena. Medicininė kaukė turi gerai apgaubti nosį, smakrą, burną ir būti kuo labiau prigludusi prie skruostų. Pajutus ligos simptomus, net jei savikontrolės testas ir neigiamas, svarbu likti namuose, neiti į darbą, ugdymo įstaigą ar viešas susibūrimo vietas.
Kaip elgtis susirgus COVID-19?
Pajutus ligos simptomus: sausą kosulį, karščiavimą, užgultą nosį, skaudančią gerklę, svarbu atlikti greitąjį antigenų testą. Jeigu pasireiškė lengvi simptomai, pavyzdžiui, tik gerklės skausmas, greitąjį testą specialistai rekomenduoja atlikti praėjus 2–4 dienomis nuo simptomų pradžios. Gavus teigiamą testo rezultatą, būtina susisiekti su šeimos gydytoju, kuris nuspręs dėl reikalingų tyrimų ir gydymo. Sunkios COVID-19 ligos formos rizikos veiksniai yra vyresnis amžius (> 65 m.) ar lėtinės ligos (cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kt.), bet gydytojas gali atsižvelgti ir į kitus rizikos veiksnius (pavyzdžiui, antsvoris, ribotas fizinis aktyvumas ar jo visiškas nebuvimas, ankstesnis ar dabartinis rūkymas ir kt.) bei paskirti gydymą jaunesniems nei 65 m. arba nesergantiems lėtinėmis ligomis, asmenims.
Gydantis namuose neskubėkite skalauti gerklės druskos tirpalu, nes rizikuojate stipriau pažeisti gleivinę. Tokiu atveju galima įsigyti nereceptinių pastilių arba gerklę skalauti šalavijų, medetkų arbata. Šilti skysčiai – pagrindinė gydymosi priemonė. Nereikėtų skubėti gerti atsikosėjimą lengvinančių vaistų. Tokius vaistus gali skirti gydytojas, paklausęs plaučius.
Jei simptomai prasidėjo staiga, temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai, rekomenduojama atlikti gripo viruso testą. Taip pat jau galima atlikti RSV (respiratorinio sincitinio viruso) testą. Ši liga simptomais primena viršutinių kvėpavimo takų ligas, tačiau per kelias diena ligos eiga sunkėja ir progresuoja iki bronchiolito arba plaučių uždegimo. Gripo komplikacijos – sinusitas, ausų, plaučių uždegimas, širdies, smegenų arba raumenų audinių uždegimas ir dauginis organų nepakankamumas.
Kokios nustatomos COVID-19 komplikacijos?
COVID-19 sergantiems pacientams dažniausiai pasireiškia plaučių uždegimas, ūmus kvėpavimo nepakankamumo sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: širdies ritmo sutrikimai, gali ištikti miokardo infarktas, progresuoti širdies nepakankamumas.
Daliai pacientų pasireiškia koordinacijos sutrikimai, galvos smegenų insultas. 5–30 proc. pacientų pasireiškia vadinamasis pokovidinis sindromas: iki pusmečio tęsiasi nuovargis, galvos skausmas, jaučiamas nerimas, depresija. Tarp COVID-19 sukeltų komplikacijų minimi ir klausos sutrikimai, ir refliukso paūmėjimas.
Kaip gydomas COVID-19?
COVID-19 sergantys pacientai, kuriems kyla didesnė rizika sirgti sunkiomis infekcijos formomis, šiemet gali nemokamai gauti vaistą, stabdantį viruso dauginimąsi ir palengvinantį ligos simptomus. Jis apsaugo nuo patekimo į ligoninę, o svarbiausia – nuo mirties. Ypač svarbu, jog gydymas būtų skirtas per 5 dienas pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams. Vaistą elektroniniu receptu skiria gydytojas. Vartojant jį greičiau pasveikstama, palengvėja simptomai, gydymas padeda išvengti perėjimo į sunkesnę plaučių fazę, kuri paprastai prasideda 6–8 sirgimo dieną, kai žmogus skundžiasi jaučiantis dusulį, didelį silpnumą.
Kam COVID-19 kelia didžiausią pavojų?
Didesnė rizika sunkiai susirgti kyla 65 metų ir vyresniems žmonėms, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms. Lėtinės ligos – širdies-kraujagyslių ligos: pirminė arterinė hipertenzija, insultas, infarktas, kvėpavimo takų ligos, lėtinis inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, onkologinės ligos, nutukimo liga. Sunkiau sirgti rizikuoja rūkantys žmonės, nėščios moterys, kurioms rekomenduojama skiepytis tiek nuo gripo, tiek koronavirusinės infekcijos. Pavojų kelia ir autoimuninės ligos: skydliaukės patologija, reumatoidinis artritas, kuriuo serga įvairaus amžiaus žmonės.
Kartais žmogus gali net neįtarti, kad užsikrėtė COVID-19 infekcija arba ilgą laiką nesureikšminti pasireiškusių simptomų, tačiau tai labai pavojinga. Į gydytoją kreiptis būtina pajutus, jog trūksta oro, kamuoja dusulys, tinsta ar skauda kojos. Labai rimta komplikacija – giliųjų kojų venų trombozė ar plaučių arterijų tromboembolija, galinti pasibaigti mirtimi.
