Daugėja įrodymų, kad DTL cholesterolis nėra sveikas, ypač kai jo kiekis kraujyje pasiekia tam tikrą lygį.
Naujas tyrimas atskleidė, kad žmonėms, kurių DTL kiekis yra aukštas, gali būti didesnė rizika susirgti demencija.
Jei DTL rodiklis siekia 80 mg/dl, demencijos išsivystymo rizika yra 27 proc. didesnė, rodo 18 tūkst. vyresnių nei 65 metų žmonių sveikatos duomenų analizė.
Tuo metu mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis jau kurį laiką siejamas su širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu. Todėl jis vadinamas „bloguoju“.
DTL cholesterolis suriša „blogąjį“ cholesterolį ir iš kraujagyslių neša jį į kepenis, kur jis yra pašalinamas. Todėl arterijose nesikaupia riebalai.
Paprastai rekomenduojamas DTL kiekis yra 40–60 mg/dl vyrams ir 50–60 mg/dl moterims.
„Jau seniai žinome, kad didelis DTL-C kiekis yra naudingas mažinant širdies ligų ir insulto riziką“, – sakė tyrime nedalyvavęs Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) biochemijos profesorius Andrew Doigas.
„Tačiau šis tyrimas rodo, kad didelis DTL-C kiekis gali būti ne į naudą, jei dėl jo padidėja demencijos tikimybė“, – pridūrė A.Doigas.
„Gerasis“ cholesterolis kenkia?
Nauji duomenys sustiprina ankstesnių tyrimų, kuriuose nustatyta, kad didelis DTL cholesterolio kiekis labiau kenkia nei padeda, išvadas.
Pavyzdžiui, viena mokslinė studija parodė, kad žmonės, kurių DTL cholesterolio kiekis viršijo 60 mg/dl, turėjo beveik 50 proc. didesnę tikimybę patirti širdies priepuolį arba mirti nuo širdies ligų nei žmonės, kurių DTL cholesterolio kiekis buvo nuo 41 iki 60 mg/dl.
To priežastis gali būti ta, kad per didelis DTL cholesterolio kiekis gali sulėtinti MTL cholesterolio šalinimo iš arterijų procesą.
Kai MTL cholesterolis kaupiasi šiose kraujagyslėse, formuojasi aterosklerotinės plokštelės, kurios sutrikdo kraujotaką. Ilgainiui apnašos gali atsiskirti ir suformuoti krešulį – miokardo infarkto arba insulto kaltininką.
Naujausias tyrimas, paskelbtas žurnale „The Lancet Regional Health – Western Pacific“, gali atverti kelią tolesniems cholesterolio kiekio ir demencijos sąsajų tyrimams.
Pasak A.Doigo, šios žinios galbūt praverstų kuriant naujus vaistus nuo demencijos.
„Kol kas tai spekuliatyvu, tačiau verta įdėmesnio žvilgsnio, nes mums trūksta geresnių demencijos gydymo būdų“, – konstatavo A.Doigas.
Parengta pagal „New York Post“ inf.
