Tačiau medikams reikalingi konkretūs skaičiai, o ne vaizdūs išsireiškimai. Gydytoja primena, kad arterinė hipertenzija – būklė, kai kraujospūdis siekia 140/90 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio) ir daugiau.
Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) – rodo, kokiu slėgiu kraujas veikia arterijų sieneles širdies susitraukimų metu, o diastolinis – kokiu slėgiu kraujas veikia arterijų sieneles, tuo metu, kai tarp širdies dūžių yra pertrauka.
Pasak gydytojos, liga diagnozuojama ir tuomet , kai padidėjęs yra tik sistolinis arba tik diastolinis kraujospūdis.
„Žemiau 120/80 mm Hg – pats geriausias kraujo spaudimas. Normalus, kai sistolinis 120–129, o diastolinis – mažiau 80.
Yra aukštas, normalus kraujospūdis: nuo 130 iki 139 ir nuo 85 iki 89 diastolinis. Viršus – hipertenzija“, – VUL Santaros klinikų „Facebook“ transliacijos metu kalbėjo M.Kovaitė.
Ji pridūrė, kad šie rodikliai vadinami „kabinetiniais“. Gydytojai juokauja, kad egzistuoja „baltojo chalato“ hipertenzija – prieš mediką pacientas jaudinasi, jo kraujospūdis pakyla.
Todėl, jei žmogus kraujospūdį matuoja namuose, jam galioja kitos ribos. Kelis kartus pamačius, kad kraujospūdis yra virš 135/85 mm Hg, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.
Hipertenzija gadina inkstus
Didžiausia hipertenzijos gydymo problema – pacientų nenoras vaistus vartoti reguliariai, pagal gydytojo paskyrimą. Šią klaidą daro maždaug pusė žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį.
„Šiandien turėjau pacientą, kuris nevartoja vaistų, nes jam rūpi jo kepenys ir inkstai (...) mane stebina: „Jūs rūpinatės organais, kurie šiuo metu yra sveiki, bet neskiriate gydymo tam organui, kuris serga.“
Tas požiūris, kad aš bijau sugadinti inkstus, bijau sugadinti kepenis. Žinokite, hipertenzija gadina inkstus. Tai yra viena dažniausių komplikacijų, net dializėmis baigiasi.
Žinokite, ne vaistai gadina inkstus, o hipertenzija“, – pabrėžė M.Kovaitė ir paragino nesikliauti klaidingais įsitikinimais, neužsiimti savigyda.
„Mes galime grįžti 50 metų, kai nebuvo nei vienos vaistų klasės, ką mes turime dabar. Hipertenzija buvo nuosprendis, penkiasdešimtmečiam baigdavosi hemoraginiais insultais – kraujo išsiliejimu į smegenis, širdies nepakankamumais. Sąlygos dabar – žymiai geresnės“, – akcentavo M.Kovaitė.
Skaudžios komplikacijos
90 proc. pacientų arterinė hipertenzija nesukelia jokių simptomų. Dėl to sergantys į aukštą kraujospūdį numoja ranka. Neretai kraujospūdžiui šiek tiek pagerėjus žmonės nustoja gerti gydytojo paskirtus vaistus.
Bet ligos komplikacijos labai skaudžios, įspėja M.Kovaitė.
„O dantis valotės?, – klausiu pacientų. Dėl ko? Juk neskauda ir jie nebūna sugedę, kai mes pradedame juos valyti. Dantų higiena rūpinamės, kad jie nesugestų, nereikėtų gręžti ir plombuoti.
Su hipertenzija tas pats. Mes turime sąmoningai suprasti, kad tai yra labai pavojinga liga, kuri ateityje sąlygoja visą eilę kardiologinių problemų, kurios išlenda po 10, po 15, po 20, po 25 metų, ir būna labai skausmingos.
Mes koreguojame kraujospūdį tam, kad ateityje būtų žymiai mažiau problemų su sveikata“, – pabrėžė M.Kovaitė.
Neužgerkite vaistų alkoholiu
Visi žino, kad būti fiziškai aktyviam, valgyti daug vaisių ir daržovių – į naudą sveikatai ir padeda mažinti kraujospūdį. Gydytojai taip pat pataria mažinti druskos vartojimą.
„Turi aiškiai pasakyti, kad žmogus nieko nesūdytų, ką gamina pats, nes viskas ką nusiperkate jau yra pasūdyta“, – patarimą turintiems aukštą kraujospūdį davė gydytoja kardiologė.
Alkoholis taip pat nėra hipertenzija sergančių žmonių draugas.
„Geriau visai nevartoti alkoholio, nėra jokios profilaktinės dozės. Apskritai, yra nustatytas alkoholio ryšys su vėžiu, daugybe kitų ligų. Ta spekuliacija, kad išgėriau raudono vyno taurę ir man gerai, nėra tiesa – patikino M.Kovaitė. – Gal tą vakarą ir pagerėjo kraujospūdis, bet kitą dieną jis grįžta su trenksmu.“
Jei alkoholio visiškai atsisakyti nepavyksta, kardiologė prašė nederinti jo su vaistais.
„Ryte suvartojote vaistus, o vakare einate į balių“, – sakė M.Kovaitė.
Būna, žmonės galvoja, kad dėl aukšto kraujospūdžio jiems negalima sportuoti, bet tai netiesa.
„Taip, sportuojant kraujospūdis pakyla, bet tai yra ir gydymo priemonė. Dažnai žmonės sako, kad spaudimas automatiškai pakrenta po sporto“, – pasakojo M.Kovaitė.
Ji pabrėžė, kad sveikatai palankūs įpročiai turi prilipti visam gyvenimui. Klysta, kurie mano, kad 3 mėnesius pasportavus, dėl ligos rūpintis nebereikia.
Greitų rezultatų nebūna
M.Kovaitė pastebėjo, kad gyventojai išreiškia norą dėl padidėjusio kraujospūdžio pasikonsultuoti su kardiologu, tačiau šią ligą sutvarkyti, anot jos, puikiai gali ir šeimos gydytojas.
„Hipertenzijas turėtų gydyti šeimos daktarai. Pas kardiologą, manyčiau, pacientai turėtų būti siunčiami, kai jau nesusitvarko, ta hipertenzija nekontroliuojama skiriant 3 ir daugiau vaistų.
Bet Lietuvoje kažkodėl visi nori patekti pas kardiologą. Galbūt dėl to ir tokios eilės kartais formuojasi“, – svarstė M.Kovaitė.
Ji pridūrė, kad sėkmingai kovai prieš hipertenziją užtenka 2 žmonių: gydytojo ir paciento, kuris nori gydytis ir reguliariai vartoti vaistus.
„Reikėtų nesiblaškyti. Pacientų lūkesčiai dažnai būna, kad paskiri vaistus ir rytoj bus geras kraujospūdis. Hipertenzija neprasideda per vieną dieną ir ji nesusikoreguoja per naktį“, – pabrėžė M.Kovaitė.
Ji pridūrė, kad vaistų efektui įvertinti reikia 4 savaičių, o kraujospūdį reikia matuoti ryte ir vakare (po du tris kartus, išvedant vidurkį), nepamiršti užsirašyti parodymų.
„Prieš tai pacientas turi būti pasėdėjęs 5 minutes, ne po sporto, streso, kavos arba cigaretės“, – paaiškino kardiologė.
Tuomet mėnesio trukmės gydymo rezultatus įvertinęs gydytojas nuspręs, ar nereikia pakoreguoti vaistų dozių.
