EuroHealthNet portalo duomenimis, nutukimas yra didžiausias neįgalumo veiksnys PSO Europos regione, o dabartinių prognozių duomenimis, kad kai kuriose šalyse nutukimas aplenks kitus rizikos veiksnius ir taps didžiausiu rizikos veiksniu susirgti vėžiu. Jau šiandien žinoma, kad nutukimas didina net 18 vėžio rūšių (storosios žarnos, stemplės, krūties ir kiaušidžių, ypač moterims po menopauzės, taip pat gimdos ir gimdos kaklelio, tulžies pūslės, inkstų, leukemijos ir kt.) išsivystymo riziką. Kartu gerai žinoma, kad nutukimas skatina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Įrodytas glaudus nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto ryšis: net apie 90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis. Per didelė kūno masė žaloja sąnarių ir raumenų sistemą. Nutukimas yra didelis ir svarbus miego apnėjos, nevaisingumo rizikos veiksnys. Jis kenkia virškinimo sistemai, bendrai savijautai – nutukęs žmogus greitai pavargsta, dūsta, sunkiai toleruoja fizinį krūvį. Galiausiai kyla psichologinių problemų – žmogus jaučiasi nepilnavertis, vengia bendravimo, kyla depresijos rizika. Jau nekalbant apie tai, kad nutukimas yra pirmas kelias į širdies ir kraujagyslių ligas.
„Drūtas“ nuo vaikystės
Almantas pasakoja, kad nuo vaikystės buvo „drūtas“: „Tėvai sakydavo, kad nesu storas, tiesiog, stambių kaulų. Tik dabar, užaugęs, sužinojau, kad žmonės būna įvairių konstitucinių tipų pagal kūno sudėjimą. Augdamas dariausi apkūnus ir nejudrus, ir, nors dar ir galėjau, nebeįstengiau daugiau judėti. Kadangi nebuvau vikrus ir greitas, manęs bendraamžiai niekada nekviesdavo žaisti lauko žaidimų. Taip natūraliai susiklostė, kad daugiausia laiko leisdavau prie kompiuterinių žaidimų. Būdamas 20-ies metų jau svėriau 110 kg (ūgis 182 cm).
Visą dieną praleisdavau kėdėje: iš pradžių darbe, po to – namie prie televizoriaus. Gyvenau vienas, maisto gaminti nenorėjau ir nemokėjau, tad valgiau kas papuola, dažniausiai greitą maistą, pusfabrikačius. Pamėgau alų su visais jo „priedais“ – traškučiais, rūkytais gaminiais ir t.t. Žodžiu, sulaukus 35-erių jau svėriau 137 kg. Su merginomis irgi nesisekė, nes turėjau kompleksų dėl svorio, atsirado erekcijos sutrikimų. Tuo tarpu visi bendraamžiai jau buvo sukūrę šeimas, augino vaikus, keliavo, sportavo, turėjo kažkokių pomėgių. Kuo galėjau pasigirti aš – kad sunku lipti laiptais, skauda sąnarius, vargina aukštas kraujo spaudimas, galvos skausmai ir podagra, kad nustatyta prediabetinė būklė. Gydytojai sakė, kad ne už kalnų cukrinis diabetas ir dar mažiau kokybiškas ir gerokai trumpesnis gyvenimas, vartojant krūvą vaistų ir daugėjant lėtinių ligų diagnozių skaičiui. Atėjo suvokimas, kad dabartinis mano gyvenimas tikrai nėra tas, apie kurį svajojau ir kokio tikėjausi.
Labai aiškiai supratau, kad nieko nekeičiant ateitis laukia liūdna, o kito gyvenimo nebus. Tada prasidėjo mano „kelias per dietas“. Iš pradžių pats, vėliau kreipiausi į dietologus. Geriausias pasiekimas – minus 13 kg, kurie vėliau sėkmingai sugrįžo su kaupu. Dabar jau sugalvojau pasportuoti. Tačiau nuo didesnio fizinio krūvio dar labiau skaudėjo sąnarius, pakildavo kraujo spaudimas, vargino dusulys. Kardiologas pirmiau rekomendavo numesti svorio, po to aktyviau sportuoti. Kaip numesti nesportuojant, o dietos nepadeda?! Pradėjau domėtis skrandžio mažinimo operacijomis, bet bijojau narkozės, pjūvių, galimų nepageidaujamų pasekmių, tad nesvarsčiau. Kiek vėliau sužinojau, kad skrandį galima sumažinti ir be operacijos. Ši alternatyva mane sudomino. Suradau gydytoją, išsiaiškinau, ar tinku šiai endoskopinei skrandžio mažinimo procedūrai. Galiausiai ji buvo atlikta, ir šiandien, praėjus beveik 1,5 metų, džiaugiuosi netekęs 32 kg“.
Kaip vyksta skrandžio mažinimas endoskopu?
„Prieš 15 metų atsiradusi ir sparčiai populiarėjanti skrandžio mažinimo operacijų modifikacija – endoskopinė skrandžio plastika – atliekama be jokio pjūvio. Šiandien tai mažiausiai invazyvi operacija, kuri pasižymi dideliu efektyvumu ir saugumu. Praėjus dvylikai mėnesių po operacijos pacientai atsikrato iki 70–80 proc. antsvorio, sumažinamos gretutinių ligų komplikacijos ir jų rizika“, – teigia vienas šios operacijos pradininkų Lietuvoje, Klaipėdos jūrininkų ligoninės pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas.
Endoskopinės skrandžio plastikos metu sumažinamas skrandžio tūris, bet paviršiaus plotas išlieka. „Endoskopinės procedūros metu skrandis yra sulankstomas, suglaudžiamas iš vidaus, suformuojamas „vamzdelis“, naudojant specialų, ant endoskopo montuojamą vienkartinį įrenginį. Taip sumažinamas skrandžio tūris, į kurį telpa apie 150 ml maisto/skysčių, ir pacientas negali valgyti daug. Tačiau ne vien tai svarbu. Pagrindiniai veikimo mechanizmai susiję ne tik su skrandžio talpa, bet sulėtėja skrandžio išsituštinimas, tad sotumo jausmas išlieka ilgai. Tikėtinas skrandžio mažinimo endoskopu efektas maždaug – 20 proc. bendros kūno masės netekimas“, – pažymi chirurgas.
Kokios baimės kamuoja pacientus, kokie mitai sklando?
O.Deduchovo teigimu, pagrindinės pacientų baimės susijusios su nepakankamu žinomumu, kad galima skrandį mažinti ir be operacijos. Kitas dalykas, pacientus neramina galimos komplikacijos: „Viena vertus, skrandžio mažinimas endoskopu yra operacija. Kita vertus, ji atliekama be pjūvių ir yra saugi. Ji netgi ženkliai saugesnė už itin dažnai atliekamą laparoskopinę operaciją – tulžies pūslės šalinimą laparoskopu. Taigi, komplikacijų tikimybė itin maža. Per visą operacijų atlikimo laikotarpį visame pasaulyje nėra aprašyto nė vieno mirties atvejo. Apskritai komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimas, skausmas), dėl kurių galima patekti į ligoninę, tikimybė yra apie 0,5 proc. Atliekant laparoskopines operacijas, jos gali pasireikšti 3–5 proc. Mano praktikoje vienintelė komplikacija buvo atkaklus pykinimas, kuris užtruko savaitę, vėliau viskas susitvarkė“.
„Tiesa, kartais gali pradėti slinkti plaukai, nes staigiai netenkama daug svorio. Tačiau tai trumpalaikis reiškinys, plaukai greitai atauga, nes jų folikulai niekur nedingsta ir nebūna pažeisti. Tokiu atveju rekomenduojama vartoti papildų“, – sako gydytojas. Išleidžiant pacientą, jam paaiškinama kaip ir ką vartoti, pradžioje skiriama specialių papildų, sudaroma dieta.
Gydytojas pažymi, kad nutukę žmonės nėra sveiki, ir juos gydyti yra būtina: „Nutukimas nėra estetinė problema, o jo gydymas nėra kosmetinė procedūra. Juk nutukusius pacientus vargina daugybė ligų, o atlikdami skrandžio mažinimą, mes ne tik sumažiname svorį, bet ir išgydome ar padedame geriau valdyti daugybę gretutinių ligų: hipertenziją, cukrinį diabetą, sąnarių ligas, miego apnėją, policistinį kiaušidžių sindromą, nevaisingumą, sumažiname vėžio riziką. Pacientai džiaugiasi pagerėjusia savijauta, padidėjusiu fiziniu aktyvumu, grįžusia energija ir gyvenimo kokybe. Galiausiai pailginame gyvenimo trukmę. Yra duomenų, kad pacientai, kuriems buvo atliktos įvairios nutukimo gydymo operacijos, gyvena 5 metais ilgiau. JAV nuo 2022 m. endoskopinė gastroplastika patvirtinta FDA (angl., Food and drug administration) nutukimo gydymo gairėse“.
Kokie yra skrandžio mažinimo endoskopu privalumai?
Pagrindinis privalumas yra tai, kad ši operacija reikalauja mažiausiai intervencijos. Nėra pjūvių, todėl nėra būtinybės pacientus laikyti ligoninėje. Paprastai jie joje praleidžia tik vieną dieną, o po 2–3 dienų jau grįžta į darbą. Minimali invazija ( įsikišimas į organizmą) lemia ir itin retas komplikacijas: skrandžio mažinimas endoskopu 10 kartų saugesnis už chirurgines operacijas.
„Kitas svarbus pranašumas – ilgalaikis efektas ir didesnis svorio netekimas. Galima džiaugtis, kad mūsų pacientai pasigiria netekę 20–50 kg. Pacientai pasakoja, kad jaučia svorio pokyčius ir su tuo susijusį sveikatos pagerėjimą. Procedūros tikslas – ne tik svorį mažinti, bet ir su antsvoriu ar nutukimu susijusių ligų kontrolei gerinti“, – pabrėžia chirurgas.
O.Deduchovas pažymi, kad dalis pacientų dėl įvairių priežasčių nepageidauja chirurginių operacijų, kurių metu bus pakeista organizmo anatomija, nes bus pašalinta dalis skrandžio. Tokiems pacientams priimtinesnis skrandžio mažinimas endoskopu, kur klinikinis efektas galbūt bus šiek tiek mažesnis, bet gydymas yra saugesnis. Be to, ši procedūra grįžtama, t.y. panorėjus galima atstatyti buvusį skrandžio tūrį. Ši žinia kai kuriuos pacientus veikia raminamai, teigiamai atsiliepia psichologinei savijautai.
Kam ir kada rekomenduojama ši procedūra?
Pasak gydytojo, visi jo pacientai buvo išbandę įvairiausias konservatyvias priemones, tačiau rezultatai nedžiugino: „Ir tai nenuostabu. Tik nedidelei daliai pacientų dietologų ir fizinio aktyvumo pagalba pavyksta numesti svorio. Tyrimų duomenys skelbia, kad tokių žmonių būna mažiau nei 5 proc. Kitiems svoris šiek tiek sumažėja, tačiau po kiek laiko vėl grįžta“.
Gydytojas pažymi, kad dėl skrandžio mažinimo pasikonsultuoti reikėtų pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra daugiau kaip 30. Ypač, jeigu žmogus jau turi gretutinių ligų. „Kita vertus, ir nesant gretutinėms ligoms, kai KMI yra virš 30, konsultacija yra būtina. Noriu pažymėti, kad pacientus konsultuoja medikų komanda – šeimos gydytojas, dietologas, chirurgas, endokrinologas, psichologas. Visada pradedama nuo konservatyvių priemonių – dietų, fizinio aktyvumo, vaistų. Jei visa tai nepadeda, įvairių profilių specialistai kiekvienam pacientui parenka geriausią gydymo algoritmą, supažindina su visomis galimybėmis. Kartais gali būti rekomenduojama chirurginė operacija, kuri labai didelį KMI turinčiam pacientui bus veiksmingesnė, padės atsikratyti daugiau svorio, negu endoskopinė“, – sako chirurgas, kuris atlieka tiek endoskopines, tiek laparoskopines ir kitas skrandžio mažinimo operacijas.
Pasak O.Deduchovo, didžiąją dalį jo pacientų ( apie 70 proc.) sudaro maždaug 40-ies metų amžiaus moterys, kurių KMI yra 35–40. Jauniausias pacientas buvo 25 m., vyriausias – 70 m. Didžiausias KMI buvo 65, pacientas svėrė 230 kg, miegojo tik atsisėdęs su deguonies kauke, turėjo daugybę ligų. Šiandien jis jaučiasi daug geriau, grįžta į gyvenimą.
„Raginu žmonės kreiptis į specialistus ir pradėti gydyti nutukimą kuo anksčiau, neverta laukti ir auginti svorį. Kuo mažesnis nutukimo laipsnis, tuo lengvesnis ir veiksmingesnis gydymas“, – sako chirurgas.
Dėl sveikatos reikia dirbti
Vien endoskopine procedūra nutukimo gydymas neapsiriboja. Nutukimas – lėtinė, sisteminė liga, reikalaujanti ne tik gydymo, bet ir stebėjimo. „Pacientus planuojame stebėti 2 metus. Apie 2/3 jų laikosi šio plano: lankosi pas dietologus, jiems atliekami kraujo tyrimai, stebima ar nėra kokių nors medžiagų trūkumo. Pagal poreikį koreguojama dieta“, – sako pašnekovas.
Chirurgas pažymi, kad laikytis sveikos gyvensenos reikės visada. „Atlikus tik endoskopinę operaciją su nutukimu nesusidorosime. Skrandžio mažinimas – tik sveikesnio, kokybiškesnio, sveikatai palankesnio gyvenimo kelio pradžia, o ne leidimas valgyti viską, kas papuola. Pacientams reikės laikytis dietologų patarimų. Praktika rodo, kad po 1–2 metų svoris gali pradėti augti. Todėl labai svarbu, kad žmogus nuosekliai laikytųsi rekomendacijų. Disciplina be galo svarbi. Todėl prieš operaciją vyksta pokalbiai, kurių metu atrenkami motyvuoti, disciplinuoti pacientai. Svarbu įvertinti paciento pasiryžimą, suprasti, kaip ne tik mums, medikams, bet ir jam rūpi geras rezultatas. Kai yra komandinis darbas, kai medikai su pacientu dirba išvien, tada tikrai pasiekiama puikių rezultatų“, – pabrėžia chirurgas.
Norintiesiems pasikonsultuoti dėl šios procedūros:
Respublikinė Šiaulių ligoninė
Gydytojas gastroenterologas Justas Birutis
justas.birutis@gmail.com
Klaipėdos jūrininkų ligoninė
Pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas
o.deduchovas@gmail.com
