Vienam žmogui iš dvidešimties kada nors gyvenime bus pasakyta: „Jums – storosios žarnos vėžys.“ Ši pasaulinė tendencija neaplenkia ir Lietuvos.
Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų šalyje. Kasmet registruojama daugiau nei pusantro tūkstančio naujų jos atvejų, ši liga nusineša apie 1 tūkstantį gyvybių. Tokie praradimai yra dideli, nes miršta dažniausiai darbingo amžiaus žmonės.
Neseniai Vilniuje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Storosios žarnos vėžio iššūkiai: endoskopija ar chirurgija – kur riba?“ buvo diskutuojama, kokiu būdu įmanoma mažinti sergamumą ir mirštamumą dėl šios onkologinės ligos, kokie šiuolaikiniai metodai tausoja organizmą ir padeda išvengti komplikacijų, su kokiais sunkumais susiduria specialistai ir kokia yra pacientų atsakomybė už savo sveikatą.
Storosios žarnos vėžys – tai viena onkologinių ligų, kurios įmanoma išvengti. Nacionalinio vėžio instituto Dienos chirurgijos skyriaus vyresnioji ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė įspėjo, kad jei žmogus nieko blogo nejaučia, tai dar nereiškia, kad jo organizme nėra pakitimų, dėl kurių gali išsivystyti piktybinis navikas. Todėl ypač svarbi reguliari patikra.
Specialistų nuomone, be patikros programos, nėra kito būdo nustatyti storosios žarnos vėžį ar ikivėžinius pakitimus tiems žmonėms, kurie jau serga, bet dar nieko nejaučia.
„Dėl polipų nekyla jokių nusiskundimų, bet svarbu juos laiku aptikti ir pašalinti. Polipas dar nėra navikas, tai ikivėžinė būklė, bet kai kurie jų ateityje gali supiktybėti“, – įspėjo I.Kildušienė.
Polipai gali būti vos matomi, pavyzdžiui, kelių milimetrų skersmens. Jei polipas išauga ant kojytės, tokius darinius lengviausia šalinti, bet polipas gali būti plokščias ir įsitvirtinti gleivinėje.
Patyręs specialistas gali pašalinti tokį darinį, o iššūkių kelia tik labai dideli polipai – daugiau nei 3 centimetrų skersmens, kai būtinas gydytojų komandos sprendimas.
Jei yra nustatyta polipo supiktybėjimo požymių, jei yra ankstyvosios stadijos navikas, kuris dar nėra peraugęs storosios žarnos sienelės raumeninio sluoksnio, gelbėja unikalus gydymo metodas, kuris taikomas Nacionaliniame vėžio institute ir buvo pristatytas konferencijos dalyviams tiesioginės transliacijos metu.
Gydytoja I.Kildušienė pasakojo, kad endoskopinė submukozinė disekcija – rimta operacija. Šios procedūros ypatybė – operuojama storosios žarnos pogleivyje, kuris yra vienas sienelės sluoksnių.
Taikant specialią metodiką pažymimos polipo ribos, jis tarsi išlukštenamas ir pašalinamas. Tokiu būdu išsaugomas sienelės raumeninis sluoksnis, operacija nepalieka pjūvio žarnos sienelėje.
Nacionalinio vėžio instituto specialistų patirtis taikant šį būdą ir šalinant polipus iš storosios žarnos yra viena didžiausių Lietuvoje. Tokios patirties specialistai įgijo stažuodamiesi žymiausiose Europos klinikose.
Nors daugelis žmonių mano, kad polipas – nieko baisaus, jis yra kaip tiksinti bomba. Didžioji dalis polipų storojoje žarnoje turi pavojų supiktybėti, todėl juos būtina šalinti, o kur ir kaip – tai gali pasakyti tik specialistas.
Jei paciento laukia kita rimta operacija ir reikia rinktis, ką pirma daryti, gydytojas gastroenterologas turi įvertinti, ar tas polipas dar gali būti, ar jį reikia kuo skubiau išoperuoti.
Polipų gali atsirasti ir išsivystyti visoje virškinimo sistemoje – ten, kur yra gleivinė. Storojoje žarnoje polipai pasitaiko dažnai, jie yra pavojingesni.
Gydytoja I.Kildušienė pasakojo, kad dažnai onkologai susiduria su tokia situacija, kai rekomendacijos pakartotinai tikrintis yra pamirštamos. Apklausos rodo, kad gydytojų patarimų laikosi mažiau kaip pusė pacientų – 44 procentai.
„Jei pacientui patarta pasitikrinti po trejų metų, jis privalo tai prisiminti ir atvykti į gydymo įstaigą rekomenduojamu laiku, o ne galvoti, kad tyrimo prireiks tada, kai blogai pasijus“, – sakė gydytoja.
Nacionalinis vėžio institutas turi dar vieną gerą naujieną, nes neseniai tapo trečiąja šalyje gydymo įstaiga, kurioje atliekamos roboto asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija šioje gydymo įstaigoje jau atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje.
Nacionalinio vėžio instituto Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas chirurgas Audrius Dulskas džiaugėsi, kad onkologai pagaliau įžengė į robotikos pasaulį, nes šiuo požiūriu Lietuva buvo atsilikusi daugiau nei dešimtmečiu nuo Skandinavijos ir Vakarų Europos klinikų, kur robotinė chirurgija yra įprasta praktika.
Ateityje Nacionaliniame vėžio institute bus atliekamos roboto asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos.
Tokios operacijos tausoja paciento organizmą, padeda greičiau atsigauti ir grįžti į kasdienį gyvenimą. Šis gydymo metodas turi dar vieną privalumą – roboto asistuojamą operaciją atliekančio chirurgo rankų judesiai yra tikslesni, mažiau komplikacijų ir nepageidaujamų reiškinių.
Nors robotinė chirurgija, kuri pasaulyje jau seniai įsitvirtino gydant storosios žarnos vėžį, yra kur kas brangesnė nei įprasta operacija, ji turi minimaliai invazinės operacijos privalumus.
Kadangi operacijos metu puikiai matomi ir išsaugomi nervai, pasveikę pacientai turi mažiau bėdų dėl tuštinimosi, šlapinimosi, nesutrinka jų intymus gyvenimas.
Taikant robotinę chirurgiją gydytojams lengviau dirbti ir operacinėje.
Chirurgui tai patogi darbo vieta, nes nereikia kelias valandas stovėti persikreipus, dėl ko prasideda kaklo ir nugaros skausmai.
„Ateityje vis dažniau polipas ar piktybinis darinys bus šalinamas endoskopiniu būdu, kai išsaugoma storoji žarna ir išvengiama komplikacijų“, – tikino A.Dulskas.
Svarstant, kokį metodą pasirinkti, psichologinis veiksnys taip pat svarbus. Vieni pacientai iki šiol mano, kad radikali chirurgija yra naudinga, nes tai, ką gydytojas pašalino, vadinasi, pašalino visiems laikams. Nuogąstavimai, kad vėžys ateityje gali pasikartoti, visada kelia stresą.
Gydytojas A.Dulskas ragino nepasiduoti pesimizmui: „Jei yra galimybė išsaugoti tiesiąją žarną, patarčiau rinktis minimaliai invazinę endoskopijos operaciją, nes nuo to priklauso gyvenimo kokybė.“
Kita vertus, sužinojus, kad būtina pašalinti dalį žarnos, nereikia nusiminti, nes ne visada tokiais atvejais būtina stoma – paviršiuje suformuojama anga. Tai priklauso nuo to, kokiame aukštyje yra navikas, kiek jis yra pažeidęs žarnos. Jei navikas yra apėmęs sfinkterį – raumeninį rauką, tik tokiu atveju būtina stoma.
Visame pasaulyje medikai sunerimę, kad daugėja jaunų žmonių, kurie nepatenka į patikros programą, bet jau serga storosios žarnos vėžiu. Tokių pacientų būna iki 10 procentų, o po dešimtmečio jų gali būti jau 13–15 procentų.
Storosios žarnos vėžio patikros programa visoje Lietuvoje taikoma nuo 2014 metų. Jos rezultatai nėra džiuginantys, nes yra pernelyg mažas gyventojų aktyvumas.
Ikipandeminiu laikotarpiu iš tikslinės populiacijos, kuriai priklauso 50–74 metų gyventojai, dėl storosios žarnos vėžio pasitikrindavo apie 60 procentų, o pandeminiu laikotarpiu – vos 30 procentų.
Kartais žmogui, kuris siunčiamas kolonoskopiniam ištyrimui, tenka palaukti dėl susidariusių eilių.
„Galbūt psichologiškai yra sunku laukti pagrindinio tyrimo, kuris patvirtina arba paneigia įtarimus dėl storosios žarnos vėžio, tačiau praktika rodo, kad ši liga per vieną dieną neišsivysto. Tai vėžys, kuris auga storosios žarnos gleivinėje nuo 5 iki 10 metų ir jo įmanoma išvengti“, – pasakojo A.Dulskas.
Tyrimui būtina pasiruošti
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chirurgė, endoskopuotoja Lina Praleikienė apie diagnostinę kolonoskopiją:
„Kolonoskopija – tai tyrimas, kai specialiu aparatu endoskopu iš vidaus apžiūrima storoji žarna. Tyrimas laikomas auksiniu standartu gerybinių ir piktybinių auglių diagnostikoje. Medicinos mokslo pažanga ir šiuolaikinės technologijos (aukštos raiškos ir virtualus endoskopinis vaizdas, įvairūs dažymo metodai, dirbtinis intelektas, instrumentų tobulinimas ir kt.) leidžia vis tiksliau nustatyti pakitimus ir gydyti ligas.
Daugelį gerybinių auglių, vadinamųjų polipų, iš kurių dažniausiai ir vystosi storosios žarnos vėžys, galima pašalinti kolonoskopijos metu. Pagal prevencinę storosios žarnos vėžio programą atvykstantiems pacientams jų nustatoma daugiau nei 30 procentų atvejų.
Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą, dalyvaujant anesteziologui, todėl pacientas nejaučia skausmo. Savo institute turime galimybę tyrimui naudoti CO2 dujas, dėl to būna mažesnis nepatogumas po procedūros.
Kad kolonoskopijos rezultatai būtų tikslūs, pacientas turi tinkamai pasiruošti. Tai rimta užduotis, o ne vien specialaus tirpalo gėrimas žarnynui išvalyti.
Keletą dienų iki kolonoskopijos būtina laikytis mitybos apribojimų, negalima valgyti termiškai neapdorotų daržovių, vaisių, uogų, sėklų, grūdų, kruopų, riešutų, patariama gerti daugiau skysčių, gali tekti nutraukti kai kurių vaistų vartojimą arba juos pakeisti kitais.
Geriausiai žarnynas paruošiamas, kai tirpalai ir skysčiai, skirti žarnynui išvalyti, baigiami gerti likus 2–6 valandoms iki kolonoskopijos. Jeigu tyrimas atliekamas taikant nejautrą, negalima nieko gerti likus dviem valandoms iki skirto laiko.
Kai pacientas tinkamai pasiruošęs tyrimui, įmanoma tiksliau atlikti biopsiją, pašalinti didžiąją dalį ikivėžinių polipų, išvengti pakartotinių tyrimų, o svarbiausia – gerokai sumažėja kolonoskopijos komplikacijų pavojus ir jų sunkumas. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai žmogus domisi, kokie tyrimai bus atliekami, bendrauja su medicinos personalu.“
