Mikrobai, virusai, parazitai žmones lydi nuo seno.
Organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo to, kas jam genetiškai nepriimtina, – gamtos dovana.
Imuninė sistema saugo ne tik nuo infekcinių, bet ir piktybinių ligų, šalina mirusias ar pakitusias organizmo ląsteles.
– Kodėl apie imuninę sistemą pradedama kalbėti žiemą, o ne vasarą? – paklausiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus.
– Kai orai žvarbūs ir drėgni, net sveiki žmonės gali tapti ne tokie atsparūs ligoms.
Kita vertus, yra žmonių, kurių imunitetą griauna įvairios lėtinės ligos: cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar kitos.
Imunitetas susilpnėja ir patyrus operaciją, chemoterapiją, persirgus kokia nors infekcine liga.
Imuniteto priešai – ir neracionali mityba, lėtinis nuovargis, netinkamas darbo ir poilsio režimas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, net antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas.
– Ką daryti norint išvengti ligos patalo?
– Įsivaizduokime, kad organizmas – tai tam tikras biochemijos fabrikas, o jo medžiagų apykaita pasižymi savireguliacija.
Vadinasi, organizmas sugeba prisitaikyti, reikia jam tik netrukdyti.
Priemonės, kuriomis norima stiprinti organizmo atsparumą, pavyzdžiui, vitaminai, mikroelementai, yra prasmingos tada, kai yra išsekusios jų atsargos.
– Ar įmanoma nustatyti, kada vitaminų atsargos organizme artėja prie pabaigos?
– Tyrimais to negali nustatyti net gydytojas. Jis sprendžia iš paciento pasakojimo apie jo savijautą. Surinkęs informaciją gydytojas svarsto, ar yra išsekimo požymių, ar ne.
Jei žmogus pradeda stiprinti imunitetą nepasitaręs su gydytojais, nėra gerai. Savigyda neturi prasmės.
Vien dėl to, kad sveikas žmogus daug geria vitamino C ar kokių nors stebuklingų liaudies medicinos priemonių, jo imunitetas nebus stipresnis.
Kasdien valgant daržovių, šviežių vaisių, laikantis racionalios mitybos principų, nepiktnaudžiaujant svaigalais, nikotinu galima tikėtis, kad imunitetas bus stiprus.
Nekalbu apie atvejus, kai būna kokios nors infekcinės ligos protrūkis ir būtina imtis kokių nors profilaktikos priemonių.
– Nuo ko pradėti stiprinti organizmo atsparumą?
– Tuo reikėtų rūpintis kasdien, kad tai taptų įpročiu.
Svarbiausia – racionali mityba, grūdinimasis, buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas.
– O žuvų taukai?
– Žuvų taukai stiprina imunitetą, nes juose yra vitamino D. Jis turi polinkį aktyvinti vadinamąjį humoralinį imunitetą, saugantį nuo virusų.
Kita vertus, riebaluose tirpstančius vitaminus lengva perdozuoti, todėl reikėtų pasitarti su gydytoju.
Pavyzdžiui, organizmas greitai prisisotina vitaminų A, D ir E, todėl jie gali pradėti kauptis kepenyse, akies ragenoje.
– Žmogus – tingus iš prigimties. Ką patartumėte tiems, kurie mėgsta savaitgalį ilgiau pamiegoti?
– Pasyvus poilsis nėra blogas dalykas. Žmogui reikia išsimiegoti.
Miegant išsiskiria biologiškai aktyvių medžiagų endorfinų, todėl prabudus gyvenimas atrodo šviesesnis. Gerai išsimiegojęs žmogus nebūna surūgęs, piktas, nelaimingas.
Svarbu netgi tai, ar žmogus sugeba mėgautis maistu, ar ne.
Tyrimai parodė, kad valgant neskanų maistą organizmas neišskiria tam tikrų fermentų, padedančių skaidyti baltymus.
Tokiu atveju nėra pasisavinami baltymai, todėl organizme didėja ne raumenų, o riebalų masė.
