Karštos ir saulėtos vasaros dienos – džiaugsmas ne tik atostogaujantiems. Ieškodami maisto vabzdžiai susigundo ne tik žiedų nektaru, bet ir naršo šiukšlių dėžes, nutupia lauko kavinėse ant stalų.
– Kaip reikėtų elgtis, kad susidūrimas su vabzdžiais netaptų tragedija? – paklausiau Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojos Audros Blažienės.
– Bitės, širšės, vapsvos yra jautrios kvapams. Šiuos vabzdžius vilioja ne tik kosmetinės priemonės, dezodorantai, bet ir prakaitas, saldumynai, atidaryta alaus skardinė, ant laužo kepama mėsa.
Poilsiaujant gamtoje nepatarčiau gaivintis saldžiais gėrimais, nereikėtų jų gerti iš butelių, skardinių ar per šiaudelį, nėra saugu vaikščioti basiems po sodą, jei yra prikritusių vaisių.
Kai vabzdžiai apspinta žmogų, nereikia panikuoti, blaškyti, mojuoti rankomis ar bėgti. Vabzdžiai vejasi judančius objektus. Tačiau gelia tik tada, kai juos kas nors vaiko ir jie ginasi.
– Ar būtina traukti geluonį? Gal žmogaus organizmas pats sunaikins šį svetimkūnį?
– Bitė gelia vienintelį kartą ir tik ji palieka odoje geluonį. Jį reikia kuo greičiau ištraukti, kad kuo mažiau nuodų patektų į žmogaus organizmą.
Ypač pavojinga, jei įgelia į galvą, veidą, kaklą, sprandą. Šiose kūno vietose gausu kraujagyslių, todėl įgėlimo vieta gali smarkiai ištinti.
Kai vabzdys sugelia liežuvį ar gomurį, žmogus gali net uždusti.
Jeigu bitė, širšė ar vapsva įgelia į kelį, alkūnę, pėdą, pirštą, delną, alerginė reakcija būna silpnesnė. Mat šiose kūno vietose nėra daug minkštųjų audinių.
Vapsva nepalieka geluonies, todėl gali gelti keliskart iš eilės.
Nei vapsvos, nei širšės negalima traiškyti. Sprogus nuodų pūslelei, šis kvapas gali privilioti dar daugiau vabzdžių. Jie supras tai kaip pavojaus signalą.
– Ką daryti, kad įgeltą kūno vietą kuo mažiau skaudėtų?
– Skaudamą vietą reikia šaldyti. Tai mažina ne tik skausmą, bet ir tinimą. Ant paraudusios odos galima uždėti suvilgytą nosinę, servetėlę, rankšluostį. Sugeltą galūnę galima laikyti srūvančiame vandenyje.
– Kuo ypatingi vabzdžių nuodai?
– Maždaug 3 procentai žmonių reaguoja alergiškai į bičių, širšių ir vapsvų gėlimus.
Jautriems žmonėms vabzdžių nuodai, turintys daug biologiškai aktyvių medžiagų, gali sukelti bėrimą – dilgėlinę, tinimą, astmos priepuolį ar gerklų pabrinkimą.
– Kada nukentėjusiam asmeniui nuo bičių, vapsvų ar širšių būtina kviesti greitąją pagalbą?
– Net nuo vieno įgėlimo gali kilti sunki alerginė reakcija, kuri pavojinga gyvybei. Tai – anafilaksinis šokas.
Dėl šios priežasties nukentėjusiojo veidas gali smarkiai ištinti, prikimti ar imti švokšti balsas. Į ligoninę reikia vežti žmogų ir tada, jei po įgėlimo jam staiga pasidaro silpna.
Pavojus gyvybei kyla ir tada, kai nukentėjusiajam trūksta oro, sunku įkvėpti ar ima slėgti krūtinę.
Sunkios alerginės reakcijos požymiu taip pat gali būti nerimas. Išsigandęs žmogus ima blaškytis, jo oda smarkiai parausta, pradeda tinti, padažnėja pulsas, ima svaigti galva.
Kol atvyks medikai, nukentėjusįjį galima pasodinti, tada jam lengviau kvėpuoti.
Jei ištikus šokui ligonis prarado sąmonę ir nustojo kvėpuoti, jam būtina daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.
***
Turite daugiau patarimų šia tema? Rašykite mums adresu bendraukime@lrytas.lt.
