Žaibo kirčiai palieka pėdsaką visame kūne

Medikai ne veltui pataria šienauti susiruošusiems kaimo gyventojams atidžiai klausytis orų prognozės ir atsisakyti savo planų, jei meteorologai praneša, kad tą dieną žaibuos.

Akistata su žaibu pakeičia žmogaus gyvenimą - po jos gali varginti sunkiai gyjantys odos nudegimai, ūžimas ausyse, stiprūs galvos skausmai, sutrikęs miegas.

Nukentėjus nuo elektros išlydžio, neramina stipri liūtis. Vien žvelgiant į ją, gali apimti panika, kad vėl nepavyks išvengti žaibo. Tokie žmonės tampa jautrūs šviesai ir garsams.

Tačiau didžiausias pavojus, kurį gali sukelti žaibas, yra širdies skilvelių virpėjimo sukelta staigi mirtis. Jei praėjus penkioms minutėms, nepradedamas gaivinimas, smegenų žievėje vystosi negrįžtami pakitimai, sukeliantys biologinę mirtį.

- Ar nėra pavojinga prisiliesti prie nutrenkto žmogaus? - pasiteiravau Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos, gydytojos V. Pumputienės.

- Liesti nutrenktąjį nepavojinga, jo kūne nesikaupia elektra, tačiau negalima gaivinti toje vietoje, kur jau įvyko nelaimė.

Šėlstant audrai, žaibas gali trenkti į tą pačią vietą kelis kartus. Todėl nukentėjusįjį būtina nunešti į saugesnę vietą.

Tyrimai rodo, kad pavojus žmogaus gyvybei kyla tuomet, kai pauzė tarp žaibo plykstelėjimo ir griaustinio trenksmo yra ne didesnė nei 30 sekundžių.

Tuomet galima įtarti, kad žaibas, kurio greitis labai didelis, yra vos už dešimties kilometrų.

Gaivinant reikia būti kuo toliau nuo metalinių daiktų. Nepatariama tai daryti palapinėje, nes jos kuoleliai dažnai gaminami iš metalo, aukšti medžiai taip pat nėra gera priedanga teikti skubiąją pagalbą.

- Kaip reikėtų elgtis gaivinant? - pasiteiravau gydytojos V. Pumputienės.

- Pirmiausia būtina įvertinti, ar žmogus yra sąmoningas, uždėjus pirštus ant miego arterijos, stengtis užčiuopti pulsą. Jei žmogus nereaguoja, nekvėpuoja, nėra pulso - tai klinikinės mirties požymiai.

Tokiu atveju nukentėjusįjį reikia paguldyti ant nugaros, atverti jo kvėpavimo takus, nes juos gali užspausti liežuvio šaknis, ir taikyti širdies masažą. Pavyzdžiui, atlikti 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus.

Būtina tuoj pat kviesti greitosios pagalbos medikus. Šie specialistai turi defibriliatorių - specialų prietaisą, kuris yra skirtas elektros impulsų terapijai. Tokia terapija vėl priverčia plakti sustojusią širdį.

- Ar nėra pavojaus, kad spaudžiant krūtinkaulį gali atsirasti lūžių?

- Taikant širdies masažą, krūtinės ląstos paspaudimai turi būti energingi - nemažiau kaip 100 kartų per minutę, jie atliekami uždėjus delną ant krūtinkaulio ir nesulenkus alkūnių.

Tai - sunkus fizinis darbas, nes krūtinkaulis turi pajudėti 3-5 centimetrus stuburo link.

Jeigu pirmoji medicinos pagalba nėra sėkminga, nereikia nuleisti rankų.

Būna ir taip, kad žaibo nutrenkto žmogaus širdis ima plakti ir jis pats pradeda kvėpuoti, tik praėjus valandai nuo gaivinimo pradžios.

- Nuo staigaus elektros išlydžio, kuris siekia iki 30 tūkst. laipsnių Celsijaus, oras išsiplečia kaip per smarkų sprogimą. Tokia stipri oro jėga gali žmogų nublokšti kelis metrus, dėl to jam gali lūžti kaulai.

Ypač pavojingi yra kaklo slankstelių lūžiai, nes tai gresia galūnių paralyžiumi. Todėl gaivinant tokį žmogų negalima atversti jo galvos, reikėtų žemyn spausti žandikaulį.

Ne vien Lietuvoje, bet ir Vokietijoje žaibai atneša daug nuostolių. Kasmet nuo žaibų Vokietijos šalyje miršta 3-7 žmonės. Tai paskatino šios šalies teismo medicinos ekspertus rimčiau analizuoti nelaimių priežastis.

Remiantis Vokietijos tyrimais, 5 proc. visų atvejų, kai į žmogų pataiko žaibas, šis smūgis būna mirtinas.

Kur kas dažniau yra susižeidžiama netiesiogiai, pavyzdžiui, prisilietus prie kokių nors mechanizmų, į kuriuos pataikė žaibas, arba dėl vadinamojo žingsnio įtampos.

Šios įtampos priežastis - potencialų skirtumas tarp nesuglaustų pėdų. Toks potencialų skirtumas susidaro tada, kai viena koja yra arčiau žaibo išlydžio vietos, o kita - toliau. Tokiu atveju elektros srovė gali įtekėti pro vieną koją, o ištekėti pro kitą.

Todėl medikai primena, kad griaudėjant ir žaibuojant kojos turėtų būti suglaustos.

Dėl žaibo gali susidaryti daugiau nei 100 mln. voltų įtampa. O elektros srovės stiprumas, kai būna pagrindinė iškrova, vidutiniškai siekia apie 20 tūkst. amperų.

Kita vertus, iškrova trunka vos 30 mikrosekundžių, todėl odos varža sugeba apsaugoti žmogaus organizmą.

Dėl šios priežasties yra perduodamas nedidelis energijos kiekis.

Todėl apie 70 proc. nukentėjusiųjų nuo žaibo lieka gyvi, tačiau du trečdaliai išgyvenusių asmenų turi rimtų sveikatos sutrikimų.

Berno (Šveicarija) universiteto Greitosios medicinos pagalbos centro specialistai įspėjo, kad nors dažnai žaibas sukelia skilvelių virpėjimą ir staigią mirtį, yra taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimo pažeidimus.

Kita šveicarų mokslininkų išvada - gaivinant nuo žaibo nukentėjusįjį, yra kur kas didesnė tikimybė padėti jam, o ne ligoniui, kuriam dėl kitų priežasčių sutriko kraujotaka.

Oda. Kai per kūną pereina elektros srovė, gali atsirasti nudegimų ar apanglėjimų. Jie matomi tose vietose, kur srovė įeina arba išeina iš kūno. Dažniausiai pasitaiko pirmojo ir antrojo laipsnio. Sunkūs nudegimai būna retai.

Inkstai. Retai būna taip, kad žaibas pataikytų tiesiai į inkstus. Žinoma, gali taip būti, kad po smūgio dar 3 dienas, bet ne ilgiau kaip 8 dienas, gali varginti vos kelias sekundes trunkantys inkstų veiklos sutrikimai.

Ausys. Daugiau nei pusė visų nukentėjusiųjų skundžiasi klausos arba vestibiuliarinio aparato sutrikimais.

Akys. Žaibas gali apakinti.

Nervų sistema. Kadangi nervų sistema pasižymi laidumu, elektros išlydis pirmiausia ją pažeidžia.

Pasekmės gali būti įvairios - sutrikusi orientacija, atminties, sąmonės praradimas, taip pat galūnių nejautrumas, paralyžius.

Be fizinio sužalojimo nukentėjęs asmuo gali skųstis nuotaikų svyravimu, mąstymo, suvokimo, dėmesio sutrikimais, depresija, įvairiomis baimėmis.