Apatija ir energijos stoka, raumenų spazmai, sausos lūpos ir liežuvis, šviesios arba tamsios spalvos šlapimas - tai požymiai, kad praradote nemažai organizmo skysčių.
„Jei žmonės elgiasi neatsargiai, ypač vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, dehidratacija ir karštis gali sukelti šilumos smūgį, o kai kuriais atvejais karštis gali net nužudyti“, - tvirtina amerikietis gydytojas Johnas Moorheadas.
„Visų karščio sukeltų problemų galima išvengti, - teigė Oklahomos (JAV) universiteto profesorius Randy Eichneris. - Tuo tarpu tyrimai rodo, kad žmonės nepakankamai saugosi. Jie išgeria per mažai skysčių, ir ypač tie, kurie karštyje aktyviai juda, dirba. Todėl juos ištinka daugybė su karščiu susijusių problemų“.
Be vandens - kelios dienos
Suaugusio žmogaus organizme yra 65 procentai vandens, naujagimio - apie 75 procentus.
Negaudamas vandens, žmogus gali išgyventi tik keletą dienų. Netekęs 12-20 procentų vandens, organizmas žūva, apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais, kurie paprastai pasišalina su skysčiais.
Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelės yra pakankamai aprūpinamos vandeniu.
Žmogaus kūnui reikia vandens - jis turi palaikyti normalią kraujo ir kitų skysčių apykaitą organizme. Be skysčio, kūnui taip pat reikia elektrolitų - jų įprastai yra kraujyje, kituose organizmo skysčiuose ir ląstelėse.
Organizmas netenka skysčių
Žmonės praranda skysčius, o kartu ir organizmui būtinus elektrolitus ne tik prakaituodami ar šlapindamiesi. Skysčių netenkama ir vemiant, viduriuojant, netgi kvėpuojant.
Dehidratacija gali išsivysti ir ligos metu, kai karščiuodami nenorite į burną paimti nei kąsnio maisto, nei gurkšnio vandens. Taip pat ji gręsia ir tada, kai energingų pratimų ar mankštos metu arba po to neišgeriate vandens.
Dehidratacijos priežastimi gali tapti ir medikamentai - vadinamieji diuretikai, skatinantys skysčių pasišalinimą iš organizmo.
Jei kūnas praranda tam tikrą skysčių ir druskų kiekį, ir tai nėra greitai kompensuojama, išsivysto skysčių ir elektrolitų deficitas, kūnas ima „džiūti“ arba, kitaip tariant, prasideda dehidratacija.
Pavojingas viduriavimas
Nors patirti dehidrataciją gali kiekvienas žmogus, kai kuriems ji išsivysto daug greičiau ir lengviau: kūdikiams iki vienerių metų amžiaus, vyresnio amžiaus žmonėms, karščiuojantiems arba turistams, patekusiems į karšto klimato juostą.
Ekspertų teigimu, dehidratacija vyresniems žmonėms pavojų kelia tuo, kad jie praranda troškulio jausmą, tai yra, jie nepajunta pirmųjų požymių.
Vaikams tokią būklę dažniausiai sukelia viduriavimas.
Kaip pastebėti pavojų?
Sunku pastebėti ankstyvąją dehidratacijos stadiją, nes, netekus nedidelio kiekio skysčių, dar neišryškėja jokie pavojaus signalai. Galima tik atkreipti dėmesį į tai, kad burna tampa sausa - žmogus pajunta troškulį.
Tačiau kito žmogaus tokioje būsenoje pastebėti beveik neįmanoma.
Dehidratacijai stiprėjant, troškulys stiprėja, žmogus tampa irzlus, dirglus, jaučiasi pavargęs, jo gleivinė yra sausa.
Jeigu tokioje būsenoje jus kas nors pravirkdys, galite net pritrūkti ašarų. Ypač dažnai taip atsitinka vaikams.
Gali apsiblausti sąmonė
Kiek sunkesnio laipsnio dehidratacija gali pasireikšti veido raudoniu, oda tampa neįprastai šilta, žmogus negali nusišlapinti arba šlapinasi mažais kiekiais, pasikeičia šlapimo spalva - tampa arba labai blyškus, arba tamsios spalvos.
Gali kamuoti galvos svaigulys, itin sustiprėjantis žmogui atsistojus, mieguistumas, galvos skausmas, sausas liežuvis. Seilės tampa klampios.
Kai kuriais atvejais šie simptomai tampa itin ryškūs: apsiblausia sąmonė, dingsta šlapimas, pulsas tampa greitu arba silpnu, kartais jis gali būti iš viso neapčiuopiamas, kraujo spaudimas tampa žemas.
Jeigu organizmas nebus papildytas skysčiais, neilgai trukus gali ateiti mirtis.
Kai dehidracija pasiekia dar didesnį laipsnį, gali prasidėti raumenų traukuliai, konvulsijos.
Žmogaus kvėpavimas ir pulsas tampa greitesnis nei normalus.
Elastingumą praradusi oda atrodo tarsi susiraukšlėjusi. Pirštais suspaudus ir pakėlus gabalėlį odos, ji ilgai laikosi pakelta, kol sugrįžta į seną vietą.
Venkite karštų vietų
Ką daryti, norint išvengti dehidratacijos?
Pirmasis žingsnis - prisiverskite gerti daug skysčių. Net ir tada, kai to nesinori. Tačiau venkite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų - jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.
Taip pat venkite saulės, karštų vietų ir viso to, kas skatina organizmą šalinti skysčius.
Jeigu esate su žmogumi, kuriam, kaip manote, kyla skysčių praradimo rizika, duokite jam daugiau gerti nei įprastai. Prisiminkite, kad skysčių netekęs žmogus praranda ir apetitą. Raginkite jį valgyti ir gerti mažais kiekiais penkis-septynis kartus per dieną.
Stebėkite kitus požymius, ir jei jie kelia nerimą - kvieskite medikus.
