Praėjusių metų lapkritį dėl plaučių uždegimo dainininkas G. Michaelas privalėjo nutraukti koncertinę kelionę po Europą.
Ligai paūmėjus atlikėją ištiko koma, kuri tęsėsi tris savaites.
Blogai pasijutęs G. Michaelas iš pradžių neįtarė, kad liga gali ilgai jo nepaleisti iš savo gniaužtų.
Koncertuodamas Vienoje (Austrijoje) jis susirgo plaučių uždegimu, bet nemanė, kad tai yra rimta.
Kai po dviejų savaičių atlikėjas pateko į Vienos universitetinę ligoninę, gydytojams teko kovoti dėl jo gyvybės. Tačiau dainininkas šio sunkaus gyvenimo periodo neprisimena – jo atmintyje liko gili praraja.
Londone gimęs ir save tikru londoniečiu vadinantis graikų kilmės dainininkas, pabudęs iš komos, prabilo dialektu, būdingu Vakarų Anglijai.
Po poros dienų tarmiškas akcentas dingo, ir G. Michaelo kalba vėl tapo normali.
„Gydytojai įtarė, jog mane ištiko sindromas, kai iš komos atsigavę žmonės prabyla prancūziškai ar kokia nors kita kalba, kurią studijavo dar mokyklos suole”, – vienoje radijo laidoje savo gerbėjams aiškino G. Michaelas.
Pabudęs iš komos G. Michaelas sveiko lėtai, turėjo iš naujo išmokti vaikščioti. Tačiau ši patirtis nenuėjo veltui. G. Michaelas nusprendė apie tai sukurti naują dainą.
Savo tinklalapyje jis užsiminė apie tokius kūrybos planus: „Ėmiau kurti dainą, kurią pavadinau „Balta šviesa”. Ji yra skirta jums visiems.
Kiekvienam žmogui, kuris meldėsi už mane, ir kiekvienam praeiviui, kuris gatvėje manęs klausia, kaip man sekasi.”
Neįprastais gebėjimais gydytojus ir savo artimuosius neseniai nustebino ir Lietuvos politikė Kazimira Prunskienė (69 m.) – ją šių metų vasarį ištiko išeminis insultas.
Jis sukėlė sunkią komplikaciją – galvos smegenų tinimą.
Atsigavusi iš komos politikė ėmė kalbėti portugalų kalba. Jos ji mokėsi daugiau nei prieš tris dešimtmečius prieš kelionę į Braziliją. Portugalų kalbos ji mokėsi vos mėnesį, tačiau į Braziliją nuvykusi lankyti pusbrolių ir pusseserių galėjo su jais susikalbėti.
Tiesa, K. Prunskienė portugališkus žodžius jungė į vieną sakinį su lietuviškais, tai buvo dažniausiai buityje vartojamos frazės: „Kaip sekasi?”, „Kur eini?”
Politikė taip pat giedojo Lietuvos himną, dainavo vaikystės daineles.
„Tokie dalykai įmanomi, bet jie reti. Tai – išskirtinė situacija”, – pakomentavo Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vedėjas profesorius Juozas Ivaškevičius.
Per 45-erius profesoriaus klinikinės praktikos metus tik keli iš komos atsibudę žmonės elgėsi panašiai – kalbėjo kalbomis, kurių nemokėjo prieš ištinkant komai, buvo tik kažkur nugirdę, prisiminė tai, ką, rodos, buvo amžinai pamiršę.
Taip atsitinka, kai staiga atsikuria giliai pasąmonėje glūdėję dalykai.
