Keletą dešimtmečių gydytojai skambino pavojaus varpais dėl didėjančio sergamumo odos piktybinėmis ligomis. Dažniausia jų priežastis - ilgas buvimas saulėje.
Tačiau pastaruoju metu pasaulio mokslininkai prabilo ir apie tai, kad nereikia perlenkti lazdos. Šiek tiek saulės spindulių netgi gyvybiškai svarbu.
Apie tai - pokalbis su gydytoju S. Barakausku.
- Atrodytų, apie vitaminus jau seniai viskas žinoma. Kodėl pastaruoju metu mokslininkai taip susidomėjo vitaminu D?
- Visi kiti vitaminai yra daugiau ar mažiau ištyrinėti, jų įtaka žmogaus organizmui aiški ir žinoma. O vitaminu D susidomėta pastebėjus, kad jis yra reikalingas ne tiktai kaulams, kaip manyta anksčiau.
Esant pakankamai vitamino D koncentracijai kraujyje, organizme žūva kai kurios vėžinės ląstelės.
Japonų mokslininkai ištyrė, kad vitaminas D mažina sergamumą ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu.
Kiti tyrimai parodė, kad žmonės, kurių kraujyje yra pakankamai vitamino D, patiria mažiau komplikacijų dėl cukrinio diabeto, o sergantiesiems bronchine astma sumažėja priepuolių.
Yra mokslinių studijų, įrodančių, kad šis vitaminas mažina artrito riziką, netgi nutukimo pavojų.
Pastaraisiais metais pasaulyje pradėta gausybė tyrimų, neilgai trukus turėsime daugiau rezultatų.
- Nuo senų laikų vitaminas D buvo skiriamas tik vaikams. Ar nuo šiol gydytojai jį rekomenduoja ir suaugusiesiems?
- Taip, vitaminas D būdavo skiriamas tiktai kūdikystėje, vaikystėje - dėl tinkamo kaulų formavimosi, rachito profilaktikai.
Suaugusiems žmonėms jis buvo rekomenduojamas tiktai osteoporozės - kaulų retėjimo ligos - profilaktikai.
O supratus, kad šis vitaminas saugo ne tik nuo kaulų retėjimo, bet galbūt ir nuo vėžio, kitų ligų, Vakarų Europos, JAV medikai vyresnio amžiaus žmonėms ėmė rekomenduoti žymiai didesnes šio vitamino dozės nei anksčiau. Pavyzdžiui, JAV vitaminu D jau seniai praturtinami maisto produktai.
- Kodėl reikia papildų? Ar šio vitamino organizme nepakanka?
- Vitamino D nepakankamai turi visi žmonės, gyvenantys šiauriau 45 paralelės - ji eina maždaug per Šiaurės Italiją, Pietų Prancūziją, Krymą Ukrainoje.
Ir todėl, kad šioje geografinėje platumoje mažiau saulėtų dienų, ir todėl, kad čia įprasta rengtis kūną dengiančiais rūbais.
O vasarą daugelis naudoja kremus, stabdančius ultravioletinius spindulius. Taip užkertamas kelias natūraliai vitamino D sintezei organizme.
- Ar žinoma, kiek vitamino D yra lietuvių kraujyje?
- Prieš keletą metų Kauno klinikų medikai ištyrė 130 sveikų 18-20 metų vyrų, pašauktų į kariuomenę. 40 proc. vyrų kraujyje vitamino D buvo mažiau nei norma, 40 proc. nustatytas nepakankamumas. Tik 2 proc. vyrų kraujyje rasta pakankamas šio vitamino kiekis.
Taip, kad tendencijos - aiškios.
Lietuvoje, žinoma, trūksta saulės. Tačiau įtakos turi ir kultūrinės tradicijos.
Man teko kalbėtis su mokslininku, kuris tyrė, kiek vitamino D yra sukaupę žmonės, gyvenantys Singapūre, Kinijoje, Indijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Blogiausia padėtis - Indijoje. Nors ten nuolat šviečia saulė, moterys dengia savo kūną iki pirštų galiukų.
Singapūre irgi ne ką geriau, nes turtingoje šalyje žmonės beveik neišlipa iš automobilio - juo pasiekia visus reikalingus punktus. Saulė, kurios jie turi sočiai, jiems nereikalinga.
O geriausia padėtis - Kinijoje. Mat daugybė kinų yra priversti vaikščioti vos ne su uniformomis - trumparankoviais marškinėliais ir šortais.
- Kiek laiko galima saugiai pasikaitinti, kad pasigamintų reikiama vitamino D dozė?
- Užtenka kasdien 15-20 minučių pabūti saulėje atidengus tiktai veidą ir rankas, kad organizme susikauptų parai reikalinga vitamino D dozė. Taip gaunamas pats natūraliausias, geriausiai organizmo įsisavinamas vitaminas.
Žinoma, atviros vietos neturi būti išteptos apsauginiu kremu.
Tačiau būtinas ir saikas. Jeigu Lietuvoje iš 365 dienų saulė šviečia mažiau nei kas antrą, tai nereiškia, kad saulėtą dieną galima kaitintis dvigubai ilgiau.
Pavojus susirgti odos piktybinėmis ligomis niekur nedingsta, tad saulėje pabuvus 20 minučių, patartina išsitepti apsauginiu kremu.
