San Diege esančiame Kalifornijos universitete atliktas medicininis tyrimas nustebino netikėtu atradimu, jog žmonėms, sugebantiems savyje gniaužti pyktį bei kitus neigiamus jausmus, mažiau gresia sveikatos problemos, susijusios su kraujospūdžio nepastovumu.
Eksperimento vykdytojai prašė dvejų šimtų savanorių pagalvoti apie situaciją, kai jų draugas juos įžeidė. Pusė grupės buvo paprašyti apie įvykį galvoti kaltinant įžeidusį asmenį, kita pusė buvo paskatinta mąstyti atlaidžiau.
Po kurio laiko tyrimo dalyviams buvo pasiūlyta padaryti penkių minučių pertrauką, po kurios paprašyta vėl pagalvoti apie pasirinktą skaudų įvykį, tačiau mąstymo kryptis nenustatyta, o eksperimentą tęsę savanoriai prijungti prie jų širdies ritmą bei kraujospūdį matuojančių monitorių.
Komanda, vadovaujama daktarės Brittos Larsen, pastebėjo, jog piktai mąsčiusiųjų grupė patyrė nemenką kraujospūdžio šuolį net po pirmosios eksperimento dalies, tačiau rezultatas nepakito ir po penkių minučių pertraukos. Tiesa, širdies ritmo rodmenys nepakito.
Autoriai pabrėžė, jog nors šis eksperimentas išties nedidelis, jo tyrimas, publikuotas “Biobehavious Medicines” žurnale, įrodė, jog atlaidesnis požiūris gali sumažinti streso tikimybę bei net padėti išvengti fizinių sutrikimų ekstremalių situacijų metu.
Trumpalaikis kraujospūdžio pakilimas nėra laikomas didele grėsme. Vis tik ilgesnį laiką hipertenziją (kraujospūdžio pakilimą) patiriantis asmuo labiau rizikuoja nukentėti nuo širdies smūgio arba insulto.
Teigiama, jog Jungtinėje Karalystėje nuo šios ligos kenčia net trečdalis suaugusiųjų, tačiau tą žino ne visi, nes hipertenzijos simptomai dažnai nėra itin aiškūs. Didžiausia rizika smarkiau nukentėti kyla turintiems viršsvorį, kilusiems iš Afrikos ar Karibų salų, vartojantiems daug druskos, nesportuojantiems, geriantiems daug kavos bei sulaukusiems 65-erių metų amžiaus asmenims.
Specialistai rekomenduoja visiems, sulaukusiems pilnametystės, savo kraujospūdį tikrintis ne rečiau kaip kas penkerius metus.
