Žinia apie vieno gabiausių Lietuvos krepšinio teisėjų kauniečio V. Dovidavičiaus mirtį labai sukrėtė vilnietę R. Martens.
Moteris dosniai dalija patarimus, kaip atpažinti šią ligą, ką daryti susirgus. Bet jai būna ypač liūdna, kai sužino, kad vėžys buvo galingesnis.
„Viskas, kas susiję su melanoma, nepraslysta pro mano akis ir ausis.
Kai sužinau, kad kas nors mirė nuo melanomos, mane nupurto mintis, jog aš galėjau būti to žmogaus vietoje”, – prisipažino Rasa.
Žinia apie klastingiausią odos vėžio formą – melanomą – jai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kartą nusiprausus duše rankšluostis užkliuvo už apgamo, esančio ant šlaunies. Jis nebuvo didelis, tačiau jautrus, todėl moteris nutarė pasitarti su gydytoju.
„Operuoti kuo skubiau! Viską parodys ląstelių tyrimas”, – po šių medikų žodžių moteriai tarsi sustojo laikas.
Operacija atlikta 2008-aisiais. Kai tyrimas patvirtino ankstyvąją melanomos stadiją, Rasa kibo ieškoti medicinos literatūros.
Patikslinus odos vėžio diagnozę, tais pačiais metais jai teko ir antrą kartą gultis ant operacinės stalo. Antroji operacija buvo didesnės apimties – buvo pašalinta kur kas daugiau audinių, kad neliktų vėžinių ląstelių.
Didžiausią neviltį R. Martens kėlė tai, kad net pacientams skirtoje informacijoje buvo tiesiog neįmanoma suprasti, kokia klastinga yra melanoma. Paaiškėjo, kad nuo šios ligos dažniausiai miršta jaunos moterys, o moterys turi dukart didesnę riziką ja sirgti nei vyrai.
Šiuo metu vilnietė jaučiasi gerai, tačiau liga pakeitė jos požiūrį į daugelį dalykų. Apie savo ligą ji atvirai pasakoja interneto dienoraštyje.
Verslininkė nemėgsta saulės vonių, nesilanko soliariumuose.
Tačiau netgi toks atsargumas nepadėjo jai išvengti vėžio.
Ši liga – tarsi uždelsto veikimo bomba. Pradinių stadijų melanoma yra nejuntama, bet pražūtinga, nes greitai plinta ir myriop pasmerkia jaunus žmones.
Verslininkė pati ne kartą įsitikino, kad informuojant visuomenę apie ankstyvąją vėžio diagnostiką labai sunku rasti aukso vidurį.
Yra tokių jautrių žmonių, kuriems net menkiausias odos apgamas atrodo įtartinai, ir jų nepaleidžia mintis apie vėžį, o kiti ignoruoja pavojingus signalus manydami, kad melanoma jų niekada neužklups.
Interneto dienoraštyje apie tai rašiusi R. Martens turėjo vienintelį tikslą – paraginti žmones bent kartą per metus užsukti pas odos ligų gydytoją.
Ne vieną pažįstamą ir draugą įkalbėjusi neatidėlioti tokio vizito Rasa gali švęsti moralinę pergalę.
Keletui draugų prireikė rimtos pagalbos: chirurgai pašalino pavojingus odos darinius.
R. Martens yra svarbi kovos su vėžiu idėja, nes Lietuvoje nėra šeimos ar giminės, kuri nebūtų paliesta šios sunkios ligos. „Vadovaujuosi principu – kiek savęs atiduodi, tiek tavęs ir lieka”, – įsitikinusi moteris.
Sergamumas odos vėžiu – taip pat melanoma – per pastaruosius tris dešimtmečius šalyje padidėjo 2–3 kartus.
Ligonių gyvenimo trukmė Lietuvoje yra daug trumpesnė nei Rytų ir Vakarų Europoje.
„Tai rodo, kad liga dažnai nustatoma pavėluotai”, – įvertino Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė.
Kasmet šalyje yra nustatoma 200–250 naujų melanomos atvejų.
Gydytojai džiaugiasi bent tuo, kad per pastaruosius trejus metus šiek dažniau nustatoma ankstyvosios stadijos melanoma.
– Kada dažniau diagnozuojama melanoma – vasarai jau pasibaigus ar bet kuriuo kitu metu? Kas paskatina žmones kreiptis į gydytojus? – paklausiau profesorės S. Valiukevičienės.
– Tokios statistikos nėra. Bet kiekvieno garsaus žmogaus netektis paskatina daugiau gyventojų kreiptis į specialistus.
– Kas yra melanoma? Kuo ji skiriasi nuo paprasto apgamo?
– Melanoma – tai piktybinis navikas, kuris 95 proc. atvejų formuojasi odoje iš supiktybėjusių pigmentinių ląstelių.
Pigmentiniai apgamai – tai gerybiniai navikai, bet jie gali supiktybėti dėl ultravioletinių spindulių ir kitų rizikos veiksnių.
Melanoma pavojinga tuo, kad laiku nediagnozavus ji išplinta į tos kūno srities limfmazgius, vidaus organus.
Tokiais atvejais menkai padeda gydymas spinduliais ir chemoterapija.
– Kam kyla didžiausia rizika susirgti šia liga?
– Susirgti odos melanoma rizikuoja asmenys, turintys šviesią, jautrią saulei odą ir daug pigmentinių apgamų. Vienas ar du apgamai nėra daug, bet turėdamas daugiau kaip 25 apgamus žmogus jau turėtų atkreipti dėmesį į jų pokyčius.
Žmonės, turintys daug pigmentinių apgamų ir melanomos atvejų šeimos istorijoje, priskiriami didžiausiai rizikos grupei. Jie turėtų kartą per metus atvykti pasitikrinti pas šeimos gydytoją ar dermatologą.
– Kodėl moterys melanoma serga dukart dažniau nei vyrai?
– Kai kuriose valstybėse ši liga vienodai paliečia abi lytis, o pas mus, kaip ir Skandinavijos šalyse, dažniau melanoma serga moterys.
Yra keletas paaiškinimų. Moterys labiau linkusios tikrintis sveikatą nei vyrai, kita vertus, moterys ilgiau nei vyrai mėgsta būti saulėkaitoje, jos lankosi soliariumuose, todėl gauna didesnę ultravioletinių spindulių dozę.
– Dėl kokių požymių reikia kreiptis į gydytoją?
– Jeigu pigmentinis darinys sparčiai didėja, išopėja, pakinta jo spalva, pasidaro nelygūs jo kraštai, būtina skubiai kreiptis į gydytoją, geriausia – į dermatologą.
Tai gali būti ankstyvieji melanomos požymiai.
Neaiškūs pigmentiniai odos dariniai tiriami dermatoskopu. Radus jų pokyčių, šie dariniai pašalinami, kitaip tariant, išpjaunami skalpeliu, po to ištiriami laboratorijoje.
Jokiu būdu negalima taikyti lazerio, nes po to naviko nebus galima ištirti.
– Kokio gydymo gali tikėtis pacientas, kuriam nustatoma melanoma?
– Visais atvejais atliekama operacija – piktybinis darinys pašalinamas.
Jeigu melanoma yra gilesnė nei vieno milimetro, atliekama ir aplinkinių limfmazgių biopsija – šio tyrimo rezultatai padeda nustatyti ligos išplitimą ir prognozę. Radus šių limfmazgių pokyčių ne tik atliekama operacija, bet ir taikoma papildoma interferono terapija.
Kai liga išplitusi, pacientą gydyti imasi onkologai.
– Kaip reikia elgtis norint išvengti ligos?
– Visiems patarčiau įvertinti savo riziką ir stebėti apgamus. Taip pat tinkamai elgtis saulėkaitoje. Nerekomenduojama būti paplūdimyje nuo 12 iki 15 valandos, kai saulės spindulių intensyvumas yra didžiausias.
Jei vidurdienio negalite praleisti po stogu, o saulės spindulių negalima išvengti saugantis skėčiu nuo saulės ar drabužiais, pridengiančiais atviras vietas, būtina naudoti nuo saulės saugančius kremus.
Melanoma buvo galingesnė
Melanoma – odos vėžys – krepšinio teisėjui V. Dovidavičiui buvo diagnozuota 2009 metų vasarą.
Nuo pat gimimo vyrui ant blauzdos buvo didokas apgamas, bet jis niekada neskaudėjo, neniežėjo, nekraujavo. Žmonos paragintas V. Dovidavičius kreipėsi į medikus. Tuomet ir paaiškėjo, kad tai – melanoma. Auglys buvo trečiosios stadijos.
Pašalinus auglį kauniečiui buvo skirtas vienas chemoterapijos kursas. Po šios procedūros vyras grįžo į krepšinio aikštę.
Ramybė truko vos vienus metus. 2010-ųjų rugsėjį odos vėžys atsinaujino, raumenyne išsisėjo metastazių. „Gydytojas pasakė, kad būtina sunkioji artilerija – šeši chemoterapijos kursai”, – tuomet kalbėjo V.Dovidavičius.
Specialus preparatų kokteilis sutramdė ligą, tačiau neilgam. Netrukus vėžys smogė nauja jėga. Metastazės pasiekė kaulus, vyrą kamuojantį didžiulį skausmą numalšinti sekėsi vis sunkiau, jis jau sunkiai pakildavo iš lovos.
Šių metų pradžioje arbitrui buvo skirta naujoviškų preparatų – biologinė terapija. Per tris dienas staiga dingo skausmas, o į kūną ėmė sparčiai grįžti jėgos. Naujieji vaistai pratęsė V. Dovidavičiui gyvenimą, tačiau įsismarkavusi liga buvo galingesnė. Praėjusį pirmadienį žinomas arbitras mirė.
Klastinga liga pasiglemžė ne vieną asmenybę
Nedaugelis žino, kad legendinis regio dainininkas iš Jamaikos Bobas Marley mirė nuo melanomos. Tuo metu jam buvo vos 36-eri.
Atlikėjas iš šio pasaulio pasitraukė 1981-ųjų gegužę po aštuonių mėnesių kovos su sunkia liga. Melanoma staigiai išplito į plaučius, smegenis.
Kalbama, kad muzikantas dėl savo religinių pažiūrų kurį laiką nesutiko gydytis. Majamio ligoninės medikai jam nebegalėjo padėti.
Dėl savo dainų „I Shot the Sheriff”, „No Woman, No Cry”, „Exodus”, „Could You Be Loved”, „Stir It Up”, „Jamming” labiausiai žinomas dainininkas palaidotas mauzoliejuje netoli savo gimtojo kaimo Jamaikoje.
B. Marley iki šiol laikomas geriausiu regio atlikėju visame pasaulyje.
Amerikiečių dainininkė Eva Cassidy, geriausiai žinoma dėl savo džiazo, bliuzo, folko, gospelo ir popmuzikos interpretacijų, kovą su odos vėžiu pralaimėjo būdama vos 33-ejų.
1996-aisiais mirusi blondinė paliko daugybę įrašų. Vašingtone gimusi ir augusi E. Cassidy visame pasaulyje išgarsėjo tik po mirties. Nuo to laiko parduota daugiau nei 10 milijonų jos albumų.
Odos vėžį diagnozavę medikai jaunai dainininkei vilčių nesuteikė – jie neslėpė, kad liko gyventi 3–5 mėnesiai. Melanoma jau buvo išplitusi į plaučius, kaulus.
Net ir sunkiai sirgdama, išsekusi, nuo chemoterapijos nuplikusią galvą skarele prisidengusi Eva koncerte likus mažiau nei dviem mėnesiams iki savo mirties sudainavo pasaulį ir gyvenimą šlovinantį himną „What a Wonderful World”.
Buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir aktorės Jane Wyman pirmagimė Maureen Reagan kovą su odos vėžiu pralaimėjo 2001-aisiais. Tada jai buvo šešiasdešimt metų.
Jaunystėje aktorės karjeros siekusi M. Reagan vėliau pasuko tėvo keliu. Politikos aktyvistė, komentatorė, rašytoja M. Reagan buvo tris kartus ištekėjusi. Ne vienus metus ji aktyviai padėjo sergantiesiems Alzheimerio liga. Šia liga sirgo ir prezidentas R. Reaganas.
Odos vėžys Maureen buvo diagnozuotas 1996-aisiais. Porą metų moteris savo ligą slėpė. Kai jau atrodė, kad po įtempto gydymo liga pasitraukė, moteris viešai prabilo apie savo išgyvenimus. Po poros metų vėžys atsinaujino.
