O namuose atsiradus kompiuteriui, prie jo praleidžiamas laikas dažnai viršija bet kokias sveiku protu suvokiamas normas. Tuo įsitikinusi Kauno Šilainių poliklinikos vaikų ligų gydytoja Andželika Panavienė.
Todėl prabėgus visuotinės kompiuterizacijos ir netinkamo gyvenimo būdo metams jau skaičiuojame rezultatus - itin ženkliai išaugo vaikų regėjimo sutrikimai. 2004 metais tūkstančiui vaikų tekdavo 98,9 atvejai, o 2010 metais – jau 162.
Daugiau vaikų serga ir astma: 2004 metais tūkstančiui vaikų tekdavo 16,6 susirgimų, o 2010 m. – net 30,9. 2004-aisiais tūkstančiui vaikų tekdavo 4,9 epilepsijos atvejai, o 2010 metais – 6.
Skausmas - neišgalvotas
Prieš rugsėjį gydytojos A. Panavienės kabinetą tradiciškai „apgulė“ vaikai, kuriems reikia į mokyklą pristatyti pažymas apie jų sveikatos būklę. Jau 20 metų vaikų ligų gydytoja dirbanti A.Panavienė stebi vaikų sveikatos pokyčius. Jie medikės nedžiugina.
„Padaugėjo bėdų dėl netaisyklingos laikysenos, regos, auga vaikų cukrinio diabeto atvejai, taip pat vaikai turi antsvorio“, - vardijo A. Panavienė. Medikė pastebėjo, kad pastaraisiais metais daugėja ir psichosomatinių atvejų.
„Kitaip tariant, vaikui skauda pilvą arba galvą. Jam nepadeda vaistai, tyrimai nerodo kokios nors ligos. Tačiau iš ryto vaikas riečiasi – jam skauda pilvą.
Negalavimas gali būti ne dėl ligos, o dėl vidinio nerimo – galbūt vaikas kažko bijo, galbūt jis turi rūpesčių mokykloje, galbūt - dėl bendravimo su bendraamžiais. Tada nerimas išsirutulioja į fizinį skausmą, kurio nenumalšina net vaistai“, - pasakojo medikė.
Pasitaikė atvejis, kuomet vienai mergaitei nuolatos skaudėjo pilvą. Nors buvo atlikti įvairūs tyrimai, tačiau ligos rasti nepavyko. Pasirodė, kad mergaitė jokių negalavimų nepatiria savaitgaliais, švenčių dienomis, per atostogas.
„Po kurio laiko paaiškėjo, kad bėda buvo ne dėl sveikatos, o dėl... muzikos mokyklos“, - prisiminė A.Panavienė.
Psichosomatinius sutrikimus pastebėti nėra taip paprasta, nes pirmiausiai tradiciškai ieškoma ligos, tačiau kartais pakanka tik atviro pokalbio su vaiku.
„Nors gali pasirodyti, kad vaikas skausmą tiesiog „išsigalvoja“, tačiau tėvai turėtų žinoti, kad esant psichosomatiniams atvejams vaikui iš tiesų skauda dažniausiai pilvą arba galvą“, - kalbėjo pašnekovė.
Kompiuteris pakeitė bendravimą
Kompiuterį amžiaus liga vadinanti medikė sako, jog tai – didžiausias priešas vaiko akims. Nors apriboti sėdėjimą prie kompiuterio gana sudėtinga, mat bet koks draudimas iššaukia prieštaringą reakciją, tačiau galbūt tėvai galėtų daugiau laiko skirti buvimui su šeima.
Net ir paprasti dalykai gali apriboti vaiko sėdėjimą prie kompiuterio: išvyka į kiną ar teatrą, buvimas gamtoje, iškyla dviračiais ar net... duonos kepimas.
„Mes šeimoje kepame duoną. Tai – ir sveikiau, ir atrakcija visai šeimai“, - šyptelėjo A. Panavienė.
Stebėtis tuo, kad vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterio: net ir suaugusį žmogų kompiuteris „įtraukia“, ir mes patys, įnikę į įdomius dalykus, pamirštame laiką.
„Tai ką kalbėti apie vaiką? Tačiau jei suaugęs žmogus savo laiką sugeba kontroliuoti, tai vaikui – gerokai sunkiau“, - sakė gydytoja.
Vaikų akys prastėja ne tik dėl kompiuterio, tačiau ir dėl netaisyklingo knygų skaitymo. Jei vaikas knygą skaito gulėdamas lovoje ir dar - prastas apšvietimas, tai taip pat įtakoja prastą regėjimą.
Skiepai - reikalingi
Vaikai serga ir cukriniu diabetu. Jis, ypač mažiems vaikams, gali išsivystyti po persirgtų ligų – gripo, vėjaraupių. Nors šalyje pastaruoju metu dažnai kalbama apie skiepų žalą, o kai kurios mamos atsisako skiepyti savo atžalas, A. Panavienė mano, jog skiepai - reikalingi.
„Buvo atvejų, kuomet neskiepytiems vaikams vėjaraupiai, gripas komplikavosi į cukrinį diabetą“, - sakė medikė.
Cukrinį diabetą vaikams gali „prišaukti“ ir besaikis saldumynų valgymas. A.Panavienės nuomone, ikimokyklinukui per dieną tikrai užtektų trijų-keturių saldainių.
„Visiškai drausti saldumynų nerekomenduoju. Tai – angliavandeniai, iš kurių augantys vaikai gauna energijos“, - sakė gydytoja. Tačiau šie lengvai pasisavinami angliavandeniai turėtų sudaryti tik nežymią angliavandenių dalį. Kitą reikiamą dalį vaikai turėtų gauti iš kitų produktų: daržovių, makaronų, mėsos. Jei bus viršytas „skaniųjų angliavandenių“ kiekis, gresia ne tik cukrinis diabetas, tačiau ir ėduonis, nutukimas.
Gydytoja rekomenduoja ir atidžiau rinktis jogurtus. „Svetimi“, papuošti gražiomis ir spalvingomis etiketėmis dažniausiai duoda daugiau žalos negu naudos. Kur kas geresni – kokybiški, tačiau ne tokie spalvingi lietuviški jogurtai. Nutukimas – dėl maisto
Medikės teigimu, vaikams nederėtų nuolatos užkandžiauti ir taip organizmui įvaryti šoką bei jį apkrauti.
„Nors kiek seniau buvo sakoma, kad mitybos režimas nereikalingas, aš manau atvirkščiai. Jei vaikas nuo mažų dienų bus įpratęs valgyti pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę, susiformuos jo mitybos įpročiai“, - sakė A. Panavienė.
Anot gydytojos, pusryčiai ir pietūs turėtų būti svarbiausias maistas, o vakarienė – jau lengvesnė. Tuo tarpu priešpiečiams ir pavakariams užtenka menko užkandžio.
„Mamos sako – vaikas nieko nevalgo, suvalgė tik tris bulves ir du kotletus. Bet juk tiek tikrai užtenka“, - kalbėjo pašnekovė.
Šeimoje gimus vaikui, anot A. Panavienės, yra puiki proga ir visai šeimai pakeisti mitybos įpročius ir valgyti sveikesnį namuose paruoštą maistą. Beje, ne iš turgaus, tačiau iš senelių kaimo atsivežti tikri rūkyti kaimiški lašiniai tikrai nėra „nutukėlių maistas“ – jie kur kas sveikesni už maistą, „prikištą“ įvairiausių maisto priedo. Tačiau kaip ir visur, reikalingas saikas. „Ir dar. Mūsų vaikai – gurmanai. Jiems taip pat svarbus vaizdas. Todėl ant tradicinės košės galima „nupiešti“, sakykim, saulę. Vaikui tikrai bus skaniau“, - juokėsi pašnekovė.
Daugėja alergiškų vaikų
Prieš penkiolika-dvidešimt metų alergija būdavo gana retas reiškinys, o dabar tai – didelė bėda. Nusakyti alergijos priežastis – sunku. Jų tiek daug, kad suskaičiuoti neužtektų ir kelių rankų pirštų.
Tai – mūsų aplinka, mūsų maistas. Pasitaiko atvejų, kada paauglius išberia nuo per dažno džinsų nešiojimo, merginos alergiškos kosmetikai. Taip pat alergija kyla nešiojant auskarus ar žiedus – priklausomai iš ko jie pagaminti.
Formos būna pačios įvairiausios: ašaroja akys, dusulys, prasideda bėrimai.
Medikė pati pastebėjo, jog parduotuvėse atsiradus gausiai duonos pasiūlai, ją išsirinkti ir jai pačiai tapo sunku, o suvalgius duonos kildavo ne patys geriausi potyriai. Galbūt pasikeitė gamybos technologija, galbūt įtakoja ir maisto priedai?
„Todėl dabar duoną kepame namuose“, - sakė A.Panavienė.
Vanduo - sveikatos šaltinis
Lietuvius A. Panavienė vadina mažai vandens geriančia tauta. Tuo tarpu vanduo yra gyvybiškai būtinas, jis – sveikatos šaltinis. Gydytoja rekomenduoja gerti paprastą arba negazuotą mineralinį, šaltinio vandenį.
„Dažnai, jei vaikas suviduriuoja, ligos pabaiga būna vienoda – infekcinė ligoninė ir lašinė – organizmui trūksta skysčių. Mes neturime vandens gėrimo įpročių. Jo reiktų gerti kur kas daugiau“, - sakė pašnekovė.
Paprasto geriamojo vandens jokiu būdu neatstoja kiti skysčiai – limonadas ar panašūs spalvoti gėrimai, vaikus viliojantys parduotuvių lentynose.
Pasirinkus tinkamą maistą, savo organizmo nepavertus šiukšlių dėže, į kurią metami bulvių traškučiai ir panašus „maistas“, belieka nepamiršti fizinio aktyvumo.
Per dieną tiek vaikui, tiek suaugusiam reikia bent vienos valandos aktyvaus judėjimo. Ne vaikščiojimo, bet aktyvesnės sporto šakos. Vanduo, sportas, kiek įmanoma kokybiškesnis, geriausiai – namuose ruoštas maistas, apribotas laikas prie kompiuterio – tiek tereikia, kad vaikų sveikata imtų žengti „pirmuosius žingsnius“ teigiamų pokyčių link.
