Šiandien pasaulį valdo trumposios žinutės bei „Twitter“, tad grožinių kūrinių skaitymas atrodo it didelių pastangų bei koncentracijos reikalaujantis darbas. Vis tik teigiama, kad tai gali tapti savotišku priešnuodžiu vis prastėjančiai žmonių atminčiai bei koncentracijos stokai.
Neurologė Susan Greenfield teigia, kad skaitymas vaikams padeda išmokti susikaupti bei mąstyti logiškai: „Net pasakos turi pradžią, dėstymą bei pabaigą – tai aiški struktūra, kuri skatina smegenis ieškoti jungčių, priežasčių, rezultatų, svarbos. Svarbu, kad skaitymas vaikus domintų nuo pat mažens, kai smegenys dar lanksčios bei lengva mokytis. Itin gerai elgiasi tėvai, kurie skaito vaikams prieš miegą.“
Skaitymas taip pat gali turėti teigiamų pasekmių ir socialiniame gyvenime, nes skaitant susipažįstama su bendravimo kultūra, empatija, skirtingų tautų tradicijomis. Mičigano universitete atliktas tyrimas parodė, kad koledžo studentų tarpe empatijos lygis sumažėjo net 48 procentais. Didžiausias krytis užfiksuotas paskutiniame, su technologijos iškilimu labiausiai susijusiame dešimtmetyje. Manoma, kad skaitymas galėtų kiek pataisyti situaciją.
Daktarė S. Greenfield pasakoja: „Jeigu kompiuteriniame žaidime reikia išgelbėti princesę, tačiau žaidėjui ji nerūpi, kyla tik paprastas noras laimėti. Vis tik jei ta princesė istorijoje turi praeitį, dabartį bei ateitį, lengva rasti sąsajų bei sukurti motyvaciją, matyti pasaulį jos akimis.“
Magdalenos koledžo Oksforde profesorius Johnas Steinas mano, kad skaitymas nėra tiesiog pasyvi veikla: „Skaitydami treniruojame savo smegenis. Kai „paskęstame“ puikioje knygoje, mes darome gerokai daugiau nei tiesiog sekame istoriją – vaizduotė smegenims leidžia potyrius tiesiog išgyventi.“
Nauja MRI skanavimo technika dabar leidžia tai įrodyti. 2009-aisiais atliktas tyrimas parodė, jog skaitant ir įsivaizduojant vietas, garsus, kvapus ir skonius, apibūdintus knygoje, įvairūs smegenų centrai stengiasi šiuos pojūčius sukurti bei atrasti netikėtų jungčių. Smegenys stengiasi simuliuoti tikrą potyrį, tačiau tai nevyksta, kai žiūrimas televizorius ar žaidžiama kompiuteriu.
Senas posakis teigia, kad su knyga niekuomet nebūsi vienišas. Tai patvirtino ir mokslas, nes skaitymas ne tik leidžia pamiršti vienatvę, bet ir nuramina, sustabdo stresą ir padeda pamiršti problemas. Sasekso universiteto mokslininkai atrado, kad vos šešios minutės skaitymo gali sumažinti stresą dviem trečdaliais – daugiau nei klausant muzikos ar išėjus pasivaikščioti.
Pastebėta, kad dėl skaitymui reikalingos koncentracijos atsipalaiduoja raumenys bei sumažėja kraujospūdis. Skaitymas taip pat sėkmingai treniruoja smegenis bei padeda išlaikyti žvitrų protą senatvėje.
Kalifornijos universiteto mokslininkų komanda atrado, kad kasdienis skaitymas nuo itin jauno amžiaus apsaugo nuo Alzheimerio ligos, nes neleidžia formuotis tam tikrai baltymų plokštelei, kurią galima rasti šios ligos pacientų smegenyse. Atlikę tyrimą, mokslininkai nagrinėjo į septintąją dešimtį įkopusių asmenų smegenis bei pastebėjo, jog tie, kurie nuo pat mažens rašė laiškus, skaitė, žaidė šachmatais, smegenyse minėtų plokštelių beveik neturėjo.
