Sietlo Fredo Hutchisono vežio tyrimų centro visuomenės sveikatos mokslų
profesorė Janet R. Daling teigia, kad nerimauti turėtų ne tik nutukusios
moterys. Mirties rizika padidėja net ir nedaug antsvorio turinčioms.
JAV mokslininkai pirmieji atliko išsamius tyrimus su jaunomis moterimis.
Jie ieškojo ryšio tarp jų svorio ir gyvenimo trukmės po krūties vėžio
diagnozės.
Jau anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad ta pati svorio ir gyvenimo
trukmės asociacija egzistuoja ir menopauzės amžių pasiekusioms moterims.
Medicinos daktaras Sami Diabas tvirtina, kad tokie tyrimai dar kartą
sustiprina sveiko gyvenimo būdo motyvus. „Jeigu turite rizikos susirgti
krūties vėžiu, turėtumėte pasirūpinti savo svoriu“, - teigė jis.
J.R.Daling kartu su kolegomis ištyrė 1777 moteris, susirgusias krūties
vėžiu. Visos jos buvo ne vyresnės nei 45 metų.
Taip pat buvo išmatuotas moterų kūno masės indeksas (KMI) - svorio ir
ūgio santykis. Kai žmogaus KMI viršija 25, jis laikomas turinčiu
atsvorį.
Visų tyrime dalyvavusių moterų KMI svyravo nuo 15,8 iki 52,6. Pagal šį
rodiklį jos buvo padalintos į keturias dalis.
Paaiškėjo, kad moterys, kurių KMI buvo didžiausias, turėjo du su puse
karto didesnę tikimybę mirti nuo krūties vėžio per penkerius metus nuo
diagnozės nei tos, kurių KMI buvo mažiausias.
Net tų, kurių KMI tik šiek tiek viršijo 25, prognozės buvo žymiai
blogesnės. Auglių tyrimai patvirtino tą pačią prognozę: apkūnių moterų
organizmuose augliai augdavo agresyviau, nei lieknų.
Tampoje (Florida) įsikūrusio vėžio centro darbuotoja Nagi Kumar
inicijavo tyrimus, norėdama surasti ryšį tarp kūno riebalų ir krūties
vėžio rizikos. Rezultatai buvo panašūs.
J.R.Daling mano, kad gauti rezultatai turėtų paskatinti gydytojus
agresyvesniam nutukusių moterų vėžio gydymui, tačiau S.Diabas teigia,
kad dar per anksti daryti tokias išvadas.
Gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į auglio dydį, vėžio išplitimą ir
moters amžių. Tyrinėtojai vieningi vienu klausimu: nereikalingų
kilogramų geriau atsikratyti.