Tokia situacija – daugeliui motinų puikiai pažįstama: kas mėnesį mama sloguojantį, kosintį ir karščiuojantį vaiką atveda pas gydytoją, o šis skiria tokį pat gydymą, kaip praėjusį kartą.
Viso to išdava – niekaip nepraeinanti sloga, neaiškus užsitęsęs kosulys, alergija vaistams, nesibaigiantys nedarbingumo pažymėjimai motinai ar tėvui.
Galiausiai vaiko ambulatorinėje kortelėje atsiranda kokios nors lėtinės ligos – lėtinio bronchito, sinusito ar kitos – diagnozė.
Kodėl kai kurie vaikai niekaip neištrūksta iš užburto ligų rato?
Apie tai – pokalbis su Vilniaus Naujininkų poliklinikos gydytoju Jonu Kasčiu.
– Kada galima teigti, kad vaikas yra dažnai sergantis?
– Mokslininkai tvirtina, kad dažnai sergančiu galima vadinti tokį vaiką, kuris gimė sveikas, neserga lėtinėmis ligomis, bet per metus 4 - 6 kartus serga įvairiomis ūminėmis ligomis.
Šie kriterijai tinka bet kokio amžiaus vaikams.
Įdomu tai, kad skirtingose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dažnai sergančių vaikų daugėja.
– Atrodo, gyvenimas gerėja, tačiau vaikai serga dažniau. Kodėl?
– Yra keletas priežasčių. Viena jų – imuniteto sutrikimai.
Štai kūdikystėje buvęs sveikas ir stiprus mažylis, sulaukęs 1,5 metų, pradeda be perstojo sirguliuoti: sloguoja, kosti, blogai valgo. Dėl to tenka ne kartą atidėti vaiko skiepijimą.
Tokių pasikeitimų priežastis – imuniteto sutrikimai. Sulaukus 1-1,5 metų, vaiko imunitetas pradeda aktyviai formuotis. Jei tuo metu vaikas patenka į nepalankias sąlygas, pavyzdžiui, pradeda lankyti vaikų įstaigą ir nuolat „pasigauna“ virusinę infekciją, jo imunitetas nebesugeba prisitaikyti prie padidėjusio krūvio ir palūžta.
Prasideda nesibaigiančių ligų maratonas, kuris dar labiau sekina imuninę sistemą.
– Ar vaiko sveikatai turi įtakos higienos įpročiai?
– Žinoma. Šeimoje, namuose įgytus higienos įpročius ir sugebėjimus jis atsineša į vaikų darželį ar lopšelį. Jei namuose vaikas rankas plovė vieną kartą per dieną, nėra pagrindo tikėtis, kad darželyje jis plaus rankas prieš kiekvieną valgymą.
Higienos ir kitų įpročių formavimuisi didelę įtaką daro tėvų pavyzdys, todėl vaikams nuo mažumės reikia rodyti tik labai gerus sveikos gyvensenos pavyzdžius.
Jau kūdikis turi pradėti suprasti, kad negalima į burną kišti žaislų, ant grindų nukritusį žinduką.
Vaiką nuo mažumės reikia pratinti nusisukti nuo kosinčio kito vaiko ar suaugusiojo. Ir patį mokyti nusisukti nuo kito, kai kosi ar čiaudo.
Patirtis rodo, kad maži vaikai labai greitai įsisavina sveiko elgesio įgūdžius ir netgi pradeda jų mokyti kitus vaikus.
– Ar dėl dažnų vaikų ligų gali būti kalti ir vaistai? Kodėl atsirado terminas „vaistaligė“?
– Tėvai iš tikrųjų su dideliu entuziazmu perka visas įmanomas priemones. Juos galima suprasti: tėvai nori, kad vaikas greičiau pasveiktų, ir jie galėtų eiti į darbą.
Dažnas gydytojas galėtų paliudyti, jog ne karta yra girdėjęs motiną sakant: „Daktare, vaikui nupirkau tokį vaistą N*, jis toks brangus, nes turbūt labai geras. Tik gaila, kad vaikas negali jų vartoti, nes atsirado alergija, išbėrė“.
Kas lieka daryti gydytojui? Tik palinguoti galvą ir paklausti mamos, kodėl ji nepasitarė su specialistu, prieš pirkdama tokį brangų neaiškios kilmės preparatą.
Tokia situacija – banali, tačiau kaip nebūtų gaila, – pakankamai dažna.
Visais laikais netrūksta žmonių, norinčių pamokyti, kaip reikia gydytis. Patarimų, kaip gydyti vaiką, negaili močiutės, draugės, kaimynai, bendradarbiai.
Bet nė vienas jų juk neprisiima atsakomybės už galimas rekomenduojamo gydymo pasekmes. O pasekmės gali būti labai sunkios: alergija, ryškus sveikatos pablogėjimas, o kraštutiniu atveju netgi mirtis.
Net jei išvengiama sunkių pasekmių, nusivylimas preparatu perauga į nusivylimą visais vaistais ar medicina apskritai.
Vaistų sukeltos ligos – vaistaligė – tampa didele visuomenės sveikatos problema ir iššūkiu sveikatos priežiūrai.
– Kodėl medikus itin neramina netinkamai vartojami antibiotikai?
– Dėl besaikio ar nepagrįsto antibiotikų vartojimo daugėja gydymui atsparių mikroorganizmų, vis sunkiau gydyti netgi paprasčiausias infekcijas. Apie nepagrįsto antibiotikų vartojimo žalą specialų pareiškimą yra paskelbusi Pasaulio sveikatos organizacija.
Tarptautiniai ekspertai primygtinai siūlo vaikams antibiotikų skirti tik išimtiniais atvejais, kai iškyla pavojus vaiko gyvybei.
– Tad kaip gydyti dažnai sergantį vaiką?
– Pirmiausia būtina nustatyti teisingą diagnozę. Gali kilti klausimas: kam reikalinga tiksli diagnozė? Juk nėra esminio skirtumo, ar vaikas serga ūminiu virusiniu viršutinių kvėpavimo takų kataru, ūmine kvėpavimo takų infekcija ar gripu. Visų šių ligų sukėlėjai – virusai, specialaus jų gydymo nėra, nes antibiotikai virusų nenaikina. Todėl visos šios ligos gydomas vienodai.
Reikia turėti omenyje, kad vaiko organizmas skirtingai reaguoja į virusų ir bakterijų sukeltas infekcijas. Atskirti virusinę ligą nuo bakterinės gali padėti kraujo tyrimas, todėl jis būtinai atliekamas.
Kraujo tyrimai gali parodyti uždegimo aktyvumą, išplitimą, pagal juos galima netgi įtarti galimą sukėlėją.
Tik įvertinus šias charakteristikas įmanoma parinkti efektyvų gydymą, tinkamiausią dietą, normalizuoti vandens ir elektrolitų, mineralinių medžiagų balansą.
Tik tuomet galima saugiai ir veiksmingai gydyti vaiką bei užkirsti kelią ligų pasikartojimui.
