Kanados mokslininkai rado tvirtų įrodymų, kad dėl nutukimo epidemijos gali būti kalta miego stoka. Tuo, pasak jų, galima paaiškinti ir tai, kad pastangos mesti svorį dažnai būna nerezultatyvios, mat dėmesys kreipiamas tiktai į mitybą ir judėjimą.
Tyrėjai remiasi 2010 metais atlikta studija. Atsitiktinai parinktų jos dalyvių buvo paprašyta miegoti arba 5,5, arba 8,5 valandos per naktį. Tyrimas truko dvi savaites.
Visi tyrimo dalyviai per parą su maistu gaudavo tiktai 680 kilokalorijų. Vėliau paaiškėjo, kad tie, kurie miegojo trumpiau, neteko mažiau riebalų nei miegoję ilgiau.
Panašių rezultatų gauta ir atlikus kitą tyrimą. Mokslininkai šešis mėnesius stebėjo 245 moteris, metančias svorį. Jie išsiaiškino, kad tų, kurios miegojo daugiau nei septynias valandas per naktį, pastangos mesti svorį buvo 33 proc. sėkmingesnės.
Įvertinę 36 panašius tyrimus visame pasaulyje, kuriuose dalyvavo 635 tūkstančiai žmonių, Kanados mokslininkai pastebėjo, kad nepakankamai miegantys žmonės 50 proc. labiau linkę į nutukimą nei tie, kuriems miego netrūksta.
Todėl jie pataria į lieknėjimo programas įtraukti ir miegui skirtas valandas.
Nors tiesioginis miego trukmės ir kūno svorio ryšys tebėra neaiškus, manoma, kad miego stoka paveikia tam tikras smegenų dalis, atsakingas už apetitą. Taip pat pastebėta, kad apetitą reguliuojančių hormonų leptino, grelino, kortizolio ir oreksino kiekį lemia pernelyg trumpos miegui skirtos valandos.
Ateityje ketinama atlikti daugiau tyrimų siekiant išsiaiškinti, koks miegas yra veiksmingiausias, kokias paros valandas jam geriausia paaukoti.
Bet jau dabar kanadiečiai medikai pataria: dėl anstvorio kenčiančius pacientus reikėtų tirti ir dėl miego sutrikimų.
