Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, tokią galimybę imta tirti, kai aktyviai kraujo donorei Klaipėdoje buvo diagnozuotas šis AIDS sukeliantis virusas.
Moteris kraujo Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filiale davė kovą, o ŽIV jai diagnozuotas rugpjūtį.
Atlikus pakartotinius tyrimus esą nebuvo nustatyta, kad ligoninėms paskirstytas moters kraujas buvo užkrėstas. Tačiau laikotarpis nuo tada, kai donorė davė kraujo, iki dienos, kai jai buvo diagnozuotas ŽIV, yra trumpas.
Todėl gali būti, kad virusas jos organizme jau tūnojo, kai jo nebuvo įmanoma aptikti. Dėl to išlieka tikimybė, kad ir pacientams galėjo būti perpilta užkrėsto kraujo.
Apie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamą tyrimą dienraščiui papasakojusio vieno kraujo donorystės centro darbuotojo teigimu, moters kraują tyrę ekspertai galėjo pernelyg atlaidžiai pažiūrėti į nustatytą ribą kiek viršijančius tam tikrus kraujo rodiklius.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patvirtino, kad įtartinas kraujas buvo perpiltas vienam šios gydymo įstaigos pacientų. Tačiau jo teigimu, pacientas, kuriam buvo perpiltas minėtos donorės kraujas, jau patikrintas ir nėra užsikrėtęs.
„Už viską atsakingas kraujo tiekėjas, šiuo atveju - NKC“, - pažymėjo V. Janušonis.
Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis neatskleidė, keliems pacientams buvo perpiltas abejonių sukėlęs kraujas ir kokioms ligoninėms jis buvo pateiktas, tačiau jis pripažino, kad blogojo scenarijaus tikimybė vis dar išlieka.
„Latentinis, arba vadinamasis lango, periodas visada yra. Tada jokiais tyrimais neįmanoma nustatyti, yra infekcija ar ne. Tačiau Lietuvoje atliekami ne tik serologiniai, bet ir nukleino rūgščių tyrimai. Jų tikslumas labai ženklus. Labai didelė tikimybė, kad donacijos metu donorė nebuvo viruso nešiotoja“, - sakė jis.
