Toks atvejis, kai gimdyvei įvyksta spontaninis blužnies kraujagyslių plyšimas, Respublikinės Šiaulių ligoninės akušeriams-ginekologams – antras. Gal prieš dešimtmetį, mena vyresnieji gydytojai, buvo atvežta gimdyvė dėl blužnies kraujagyslių patologijos.
Diagnozuoti šią ligą sunku, o kiekviena minutė labai svarbi. Pati moteris pasako tik kelis simptomus – sudėtingai diagnozei nustatyti to nepakanka.
Šį kartą apsispręsti padėjo... naujagimis. Jis gydytojus paskubino imtis operacijos ir padaryti viską, kad būtų išgelbėta ne tik jo, bet ir jo mamos gyvybė. „Garbingai išsisukom iš ypač sudėtingos situacijos“, – paprastais žodžiais profesionalios medikų komandos darbą apibendrino chirurgas Saulius Bulavas. Dėl atliktos operacijos išgelbėtos dvi gyvybės.
Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius sako, kad tokiu atveju galima kalbėti ne tik apie modernias anesteziologijos, diagnostikos galimybes bei kitą medicinos įrangą, sukomplektuotą Moters ir vaiko klinikoje, bet ir apie gydytojų profesionalumą, kurio ligoninės medikai tikrai nestokoja.
Pagalbą teikė ir greitojoje
Medikai puikiai žino, ką reiškia kovoti dėl gimdyvės gyvybės, kai ant plauko pakibusi ne tik jos, bet ir dar vieno – į pasaulį besibeldžiančio žmogaus likimas.
Apsispręsti, ko imtis, kai į Moters ir vaiko klinikos priėmimo skyrių buvo atvežta maždaug 30 metų gimdyvė, nešiojanti 35 savaičių kūdikį, buvo išties sunku.
Silpna moteriai pasidarė bevaikščiojant prekybos centre. Buvo pakviesta greitoji medicinos pagalba. Į automobilį moteris buvo įkelta neštuvais. Vežant į ligoninę moteriai buvo lašinami infuziniai skysčiai. Savijauta kiek pagerėjo.
Rajono, kuriame moteris gyvena, ligoninėje gimdymo skyrius uždarytas, tad nėščiosios važiuoja gimdyti į Šiaulius. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktorius Linas Rovas sako, kad sprendimas moterį vežti į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką, o ne į rajono ligoninę, buvo lemiamas, nes tam, kad gimdyvės ir kūdikio gyvybės būtų išgelbėtos, pagalba turėjo būti ne tik skubi, bet ir ypač profesionali.
Pirmo kūdikio besilaukianti gimdyvė Moters ir vaiko klinikos medikams sakė, kad ją krečia šaltis, ji jaučia silpnumą. Ir tiek – jokių kitų sveikatos sutrikimo požymių. Anamnezę renkantiems akušeriams-ginekologams Jonui Anužiui ir Alvydui Domarkui taip pat pavykdavo išgirsti tik neigiamus atsakymus. „Jaučiu čia skausmą“, – išgirdo atsakymą, kai paglostė viršutinę moteris pilvo dalį.
Tai ir tapo pagrindine nuoroda imtis tolesnių tyrimų. Akušeris-ginekologas Vladas Šukys atliko echoskopiją. Buvo tikimasi placentos atsiskyrimo, tačiau įtarimas atmestas. Tyrimu tik patvirtinta, kad kūdikis gimdoje jaučiasi puikiai ir jam nėra jokio pavojaus. Išskyrus tai, kad jo mama jaučiasi nusilpusi, o jam – tik 35 nėštumo savaitės, dar reiktų paaugti mamytės pilve.
Nuspręsta pagalbos kreiptis į kitų sričių specialistus. Respublikinės Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Danutė Andrulienė tyrė dėl vidaus ligų, tačiau ir jos viena po kitos atmestos. Nuspręsta, kad galėtų padėti chirurgas. Konsultuoti gimdyvę pakviestas Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus chirurgas Saulius Bulavas.
Atvykęs į Moters ir vaiko kliniką chirurgas S. Bulavas taip pat pateko į nežinią – jis sužinojo tik tiek, kad prieš tris valandas moteris pajuto skausmą viršutinėje pilvo dalyje. Ar šis skausmas pavojingas jai ir jos kūdikiui – niekas negalėjo pasakyti.
Dvi operacijos – vienu pjūviu
Dabar, kai moteris jau pakilusi iš ligos patalo, chirurgas S. Bulavas džiaugiasi. Medikas puikiai žino, kad viskas galėjo pasibaigti ne taip sėkmingai, jei nors minutę būtų užtrukę pagalbą teikiantys medikai.
Blogiausia tai, kad gydytojai net nežinojo, jog moters gyvybei grėsmė didėja kas minutę ir delsti jau negalima. Apie tai jiems pranešė... naujagimis.
„Pasiklausome vaisiaus širdies tonų, o šie trinka“, – prisimena akušeris-ginekologas Jonas Anužis. Medikai suprato – būtina skubi cezario pjūvio operacija.
Dešimties žmonių komanda beveik dvi valandas nesitraukė nuo operacinio stalo. Retai gydytojų akušerių-ginekologų praktikoje taip nutinka, kad cezario pjūvio operacija atliekama drauge su chirurgu.
Chirurgą S. Bulavą suglumino pilvo ertmėje esantis kraujas. „Visi vidaus organai buvo paskendę krešinčiame kraujyje, jo čia galėjo būti kokie trys litrai. Deja, nustatyti, iš kur kraujuoja, buvo beveik neįmanoma“, – mena chirurgas.
Gydytojai suprato tik tiek, kad būtent dėl kraujavimo į pilvo ertmę moters organizme sutriko ir vaiko kraujotaka, ėmė stigti deguonies smegenyse, sutriko širdies ritmas. Tai ir paskubino akušerius-ginekologus imtis skubios cezario pjūvio operacijos.
Akušeriams-ginekologams J. Anužiui ir A. Domarkui išėmus sveiką berniuką ir užsiuvus gimdą, chirurgas S. Bulavas tęsė sudėtingą darbą – reikėjo nustatyti kraujavimo priežastį ir ją pašalinti.
Kraujavo... iš niekur
Situaciją, į kurią pateko chirurgas S. Bulavas, galima pavadinti beviltiška. „Taip kraujuoti gali iš aortos, trūkus blužniai ar kepenims. Tačiau visi organai atrodė sveiki, o kraujo toliau daugėjo“, – prisimena patyręs chirurgas.
Tam, kad žmogus nenukraujuotų, per operaciją turi būti atliekama aktyvi skysčių terapija. Šiuo atveju skysčių terapija turėjo būti ypač intensyvi, nes pacientė jau buvo netekusi daug kraujo ir jis toliau tekėjo. Kraujas buvo pilamas ir švirkštais – taikoma masyvi kraujo terapija.
Anesteziologė Jolita Čiudarė nusprendė skysčių terapijai daryti tris lašelines, tad panaudotos trys didžiosios venos – ne tik abiejų rankų, bet ir kaklo.
Aktyvi skysčių terapija – ypač sudėtinga procedūra, nes tenka labai tiksliai skaičiuoti, kad skysčių nebūtų padauginta. Truputį padauginus skysčių, gali įvykti kaguliapatija – kraujo krešėjimo sutrikimas, dėl kurio gali nebepavykti sustabdyti kraujavimo.
Netekus daug kraujo paveikiama kardiovaskulinė organizmo sistema, tad būtina užtikrinti, kad normaliai funkcionuotų širdis, kad nesutriktų paciento galvos smegenų kraujotaka. Sustojus širdžiai, pacientas žūtų, o sutrikus smegenų kraujotakai gali įvykti smegenų deguonies hipoksija – žmogus liktų neįgalus. Dėl per didelio skysčių kiekio gali įvykti inkstų funkcijos nepakankamumas.
Kai vienu metu į tris pacientės venas buvo lašinami ne tik skysčiai, bet ir perpilamas kraujas, skaičiuoti buvo labai sudėtinga. Per operaciją ir po jos sulašinti 5 litrai eritrocitų masės, 4 litrai šviežios ir šaldytos kraujo plazmos. Kraujo perpylimui prireikė 9 litrų kraujo, nes perpilamas kraujas vėl ištekėdavo. Prireikė paros, kad būtų atstatytas kraujo balansas.
Tačiau prieš tai turėjo būti pašalinta kraujavimo priežastis. „Eini – nežinai, kur, ieškai – nežinai, ko, – beviltišką kraujavimo šaltinio paiešką kraujo pripildytame pacientės pilve prisimena chirurgas S. Bulavas. – Esu labai dėkingas anesteziologei J. Čiuderei, kuri organizavo sudėtingą darbą, kraujavimą stabdė medikamentais, perpylė kraują. Mes, chirurgai, kraujavimą stabdome mechaniškai, tačiau tik tuo atveju, kai nustatomas kraujavimo šaltinis.“
Didžiulė įtampa vertė ir skubėti, ir dirbti ypač preciziškai. Nugalėjo šaltas protas ir profesionalumas – chirurgas S. Bulavas pamatė, kad trūkusi blužnies arterijos aneurizma – toks kraujagyslės sienelės padidėjimas, kurio neatlaikiusi savaime plyšta kraujagyslė. Iš atviro arterijos spindžio kraujas ir sruvo. Perrišus kraujagyslę kraujavimas liovėsi.
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Gydytojai pamatė, kad blužnis, praradusi mitybos šaltinį, nebegalės funkcionuoti, todėl organą teko pašalinti.
Po operacijos medikų dar laukė sudėtinga pacientės priežiūra, kraujo komponentų koregavimas, širdies veiklos stebėjimas. Pacientę nuolat stebėjo ir konsultavo Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus vedėjas Vincas Abalikšta bei Linas Rovas.
Gimdyvės atvejis – kaip stebuklas
Be blužnies žmogus gali gyventi, tačiau organizmas patiria didelį stresą, nes jam reikia prisitaikyti funkcionuoti kitaip. Tai, kad moteris, netekusi viso savo kraujo, išgyvenusi staigų cezario pjūvį bei blužnies pašalinimą, sveiksta, pati atvažiuoja į Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyrių tolesnei priežiūrai, prilygsta stebuklui.
Remiantis pasaulio medicinos statistika, dėl tokios patologijos – blužnies arterijos aneurizmos gimdyvių mirtingumas siekia 75 proc., o vaisiaus – apie 80 procentų. Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai, išgelbėję abiejų pacientų gyvybes, statistiką pakoregavo į gerąją pusę.
S. Bulavas sako, kad tokį stresą galėjo išgyventi tik jauna, tvirta ir sveika moteris. Sėkmę, pasak medikų, lėmė ir tai, kad moteris, pasijutusi blogai, skubiai buvo atvežta į aukšto lygio gydymo įstaigą, kur gali būti suteikiama profesionali, kvalifikuota pagalba.
