Pamiršo pasiimti Dievas?
Pakalbinome ne vieną šimto ir daugiau metų sulaukusį senolį. Visų jų ilgaamžiškumo receptai buvo skirtingi.
Kai kurie tikino, kad ilgai nugyventi padėjo juos užgrūdinę gyvenimo sunkumai (karai, politiniai perversmai, nepriteklius). Kiti sakydavo, kad lemiamą vaidmenį atliko šeimos narių meilė.
Treti manė, kad ilgaamžiškumą pelnė gyvendami dorai ir teisingai – taip, kaip liepė jų tikėjimas. Buvo ir tų, kurie tik atsidusdavo, kad, matyt, Dievas bus tiesiog pamiršęs juos pasiimti.
Nemažai šimtamečių vienija tas pats bruožas: paprastai jie yra linksmo būdo, guvūs, mylintys gyvenimą, nevengiantys pajuokauti, papasakoti įdomesnių istorijų ar padainuoti.
Per 106 metus - tik kartą pas medikus
Vienas tokių gyvenimą mylinčių ilgaamžių gyvena Pandėlio miestelyje. Vyriausias Rokiškio rajono žmogus Adolfas Jurevičius šiemet atšventė 106 metų gimtadienį. Garbaus amžiaus vyras iki šiol pats rūpinasi savo buitimi: susitvarko namus, iš malkinės atsinešęs malkų pasikuria krosnį ir išsiverda valgio.
Per visą gyvenimą A. Jurevičius tik kartą yra kreipęsis į medikus. Buvo susilaužęs koją, ji sunkiai gijo, tad ligoninėje praleido net pusmetį. Nei prieš tai, nei vėliau jis rimtai nesirgo, nėra ir jokių vaistų ar maisto papildų vartojęs. „Jokiais vaistais sveikatos negadinau“, – šypsodamasis sako senolis.
Rytais A. Jurevičius stengiasi ilgai negulėti lovoje, iš karto skuba kaisti arbatos ir įsijungęs radiją išklauso žinias. Ilgaamžiui rūpi dienos aktualijos, politinės naujienos, pasaulio reikalai. Jis taip pat mėgsta diskusijų laidas, o kriminalinių žinių stengiasi neklausyti.
Papusryčiavęs senolis nesistengia prigulti, kaip kad mėgsta kiti senyvi žmonės, o prasimano visokių reikalų, kad tik gautų kuo daugiau pajudėti. Kai pavaikščiojęs po kiemą pavargsta, prigulti irgi neina, geriau pasėdi.
Anksčiau A. Jurevičius buvo aistringas medžiotojas. Paskutinį kartą į medžioklę jis ėjo prieš 3 metus, būdamas 103 metų. Buvę medžioklės draugai senolio nepamiršta – aplanko, lauktuvių po sėkmingos medžioklės atveža. Kai A. Jurevičius šventė 100 metų jubiliejų, į kuklų senolio namelį suėjo būrys medžiotojų su dovanomis. Tą kartą jubiliatas savo svečiams pats iškepė tortą.
Šeimos ilgaamžis nesukūrė. Per pokario trėmimus jo motina buvo išvežta į Sibirą, o A. Jurevičius su tėvu sugebėjo pabėgti. Namie gyventi nebegalėjo, slapstėsi pas gimines, todėl ir draugystė su nusižiūrėta panele iširo. „Savo stogo nebuvo, tai kaipgi „ženysies“?“ – sako jis.
Tremtyje jo motina išbuvo 7 metus. Pasiligojusią motiną sūnus parsivežė į tėviškę, bet po metų ji mirė. Per visas šias negandas mylėta mergina ištekėjo už kito, o naujas draugystes megzti ir šeimą kurti nebesiryžo.
Kai gyvenimas nusistovėjo, mylėta mergina jau buvo ištekėjusi, o dairytis naujos draugės ir kurti šeimą jis jautėsi per senas. Ilgaamžiškumo receptas, pagal A. Jurevičių, yra nesudėtingas: gyvenimą reikia matyti šviesiomis spalvomis, neniurzgėti, nesipiktinti, nepavydėti, neapkalbėti, netinginiauti ir nepersivalgyti.
Jokių specifinių mitybos taisyklių A. Jurevičius niekada nesilaikė. Visą gyvenimą valgė kuo paprastesnį, namie gamintą maistą ir būtinai kasdien išsrėbdavo karštos sriubos dubenį.
Mėgstamiausias patiekalas – mėsa. Ją senolis visą gyvenimą valgė kasdien. Jaunystėje mėgo riebesnę, dabar valgo tik liesą. Daržovių visuomet valgė saikingai, alkoholio taurelę pakeldavo labai retai.
Kai artimieji būna šalia
Kad ilgaamžiai - noriai bendraujantys, įrodo ir vyriausia šiaulietė Emilija Krištaponienė, sulaukusi 109 metų ir turinti tris dukras, septynis anūkus, 15 proanūkių bei du proprovaikaičius.
“Ilgaamžė noriai bendrauja su savo artimaisiais, nestokoja jiems patarimų ir nurodymų. Susirinkusiems pasveikinti su 109 gimtadieniu moteris apgailestavo, kad šiandien žmonės piktesni, todėl mažiau laimingi. Ji prisiminė savo jaunystę, kai merginos dažnai užtraukdavo dainą. Sukaktuvininkė visą gyvenimą daug dirbo, padėjo užauginti kelias savo šeimos kartas”, - apie E. Krištaponienę kalbėjo Jūratė Rauduvienė, Šiaulių savivaldybėje laikinai einanti Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pareigas.
Panašiai apie ilgaamžius atsiliepė ir kiti mano pašnekovai, daugiausiai savivaldybių, seniūnijų arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritorinių skyrių darbuotojai.
Artimųjų buvimas šalia irgi gali būti kai kurių šimtamečių ilgaamžiškumo priežastis.
Vilniaus miesto „Sodros“ teritorinio skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Leonilija Perminienė pastebėjo, kad neretai šimtamečiai gyvena apgaubti savo artimųjų rūpesčiu ir meile.
Gimimo datos - netikslios
Kiek tiksliai Lietuvoje yra šimtamečių, sužinoti nelengva. Duomenų apie mūsų šalies šimtamečius surinkimas gali priminti detektyvą. Ir ne tik todėl, kad šimto ir daugiau metų žmonių skaičius gali labai greitai pasikeisti, senoliams iškeliaujant Anapus. Dažnai sunku nustatyti, ar žmogui išties sukako šimtas metų dėl netikslių jo gimimo metrikų. Juk šimtamečiai gimė praėjusio amžiaus pradžioje, kai dokumentai pildyti nebūtinai tiksliai, o kūdikiai neretai būdavo įregistruojami ir praėjus keliems mėnesiams po gimimo.
„Dažniausiai dokumentuose būna įrašyta, kad šimtamečiai gimė žiemą - gruodžio arba sausio mėnesiais. Bet tai - nebūtinai tiesa. Nuvykus sveikinti patys senoliai pasako, kad gimė anksčiau, prieš kelis mėnesius, šiltesniu metų laiku“, - pasakojo „Sodros“ Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Vaiva Mockevičienė.
Pašnekovė prisiminė, kai viena garbingo amžiaus sulaukusi panevėžietė pasakojo, buvusi įregistruota vėliau, nes jos mama per darbus nespėjo to padaryti iškart.
„Kartais patys šimtamečių giminaičiai prašo pasveikinti senolius anksčiau, nei įrašyta dokumentuose, nes gimtadienis pase būna nurodytas neteisingai”, - neslėpė V .Mockevičienė.
Atsakyti, kuriuo metų laiku ar net kurį mėnesį daugiausiai gimsta ilgaamžių sudėtinga. Šimto ir daugiau metų sulaukusių senolių panašiai gimsta visais metų laikais.
Vyrų - trečdaliu mažiau
Šimto ir daugiau metų paprastai sulaukia triskart daugiau moterų, negu vyrų. Pavyzdžiui, Šiauliuose gyvena 11 šimto ir daugiau metų sulaukusių moterų. Tokių ilgaamžių vyrų - vos du. Klaipėdoje šimtmetį jau atšventė devyni senoliai (tarp jų - tik du vyrai). Prieš dvejus metus Klaipėdoje gyveno penkiolika šimto ir daugiau metų sulaukusių žmonių, tarp jų buvo keturi vyrai.
Vilniaus socialinės paramos centro darbuotojai pernai ir šiemet sveikino devynis šimtamečius. Iš jų - trys vyrai. Vardan tikslumo reikėtų pasakyti, kad į šiuos socialinės paramos centro sąrašus įtraukti ne visi Vilniaus šimtamečiai.
Kaune yra vienuolika šimtamečių.
Panevėžio mieste ir rajone taip pat vienuolikai asmenų šiemet sukako ar turėtų sukakti lygiai 100 metų. Visos jubiliatės - moterys.
Kad šimtamečių vyrų būna kone trečdaliu mažiau nei moterų, patvirtina ir Gyventojų registro tarnybos duomenys, paskutinįsyk atnaujinti liepos 9 dieną. Tos dienos duomenimis, Lietuvoje gyveno 419 žmonių, vyresnių nei 100 metų. Tarp jų - 306 moterys ir 113 vyrų.
Panevėžys - ilgaamžių miestas
Kuriame Lietuvos mieste šiuo metu gyvena daugiausiai šimtamečių, palyginti su miesto dydžiu, nustatyti taip pat sunku. Duomenys yra nebūtinai tikslūs ir gali nuolat kisti.
Vis dėlto, paanalizavus Lietuvos statistikos departamento pateiktus šių metų pradžios duomenis, matyti, kad, palyginti su miesto dydžiu, daugiausiai šimtamečių metų pradžioje gyveno Panevėžyje.
Ar šie duomenys tokie pat ir dabar, sunku pasakyti. Panevėžio, kaip, beje, ir kitų miestų, „Sodros“ teritorinių skyrių darbuotojai sveikina tik lygiai šimto metų sulaukusius socialinės paramos gavėjus, o apie vyresnius duomenų, deja, nekaupia.
Vyriausiai moteriai - 120
Jums turbūt smalsu, kiek šiemet sukako vyriausiam Lietuvos žmogui? Anksčiau minėtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis vyriausiai Lietuvos moteriai iki liepos 9 dienos buvo sukakę 120 metų. Ji gyveno Šalčininkų rajone.
Vyriausiais Lietuvos vyras yra marijampolietis, kuriam liepos 9 dieną buvo 114 metų. Kituose miestuose taip pat yra įspūdingo amžiaus sulaukusių žmonių.
Pavyzdžiui, vyriausiai klaipėdietei Marijai Bazyk šiemet, liepos 20 dieną, sukako 105 metai. Vyriausioji šiaulietė sulaukė 109, o šiaulietis - 104 metų. Be jų Šiauliuose gyvena gyvena dvi po 100 ir dvi po 102, penkios po 101 ir viena 103 metų sulaukusios moterys bei 102 metų vyras.
Klausimai apie kitų miestų duomenis pateikti, bet atsakymų, deja, dar teks palūkėti.
Sala, kurioje gera gyventi
Tai, kaip ilgai gyvensite, gali lemti ir gyvenamoji vieta. Žurnalo „National Geographic“ autorius Danas Buettneris pastebėjo, kad kai kuriose pasaulio šalyse šimto metų sulaukia gerokai daugiau žmonių.
Vietos, kuriose gyvena daugiausiai ilgaamžių ir kur jie jaučiasi laimingesni, nei kitur, buvo pavadintos „mėlynosiomis zonomis“. Manote, daugiausiai ilgaamžių gyvena kur nors Japonijoje? Pasirodo, ne.
Daugiausiai sveikų senolių, sulaukusių 90 ir daugiau metų, yra Graikijai priklausančioje Ikarijos saloje. Neretai teigiama, kad ilgaamžiškumą lemia geri genai. Tačiau D. Buettnerio atlikti tyrimai atskleidė, kad genai lemia tik 20 procentų mūsų gyvenimo trukmės. Visa kita priklauso nuo gyvenimo būdo.
Pavyzdžiui, ten žmonėms sulaukti garbingo amžiaus labiausiai padeda tai, kad jie gyvena pakankamai izoliuotai, atskirti nuo mechanizuotų patogumų ir greitojo maisto kultūros. Tai leidžia jiems išlaikyti senamadiškus papročius ir gyvenimo būdą, kuris, mokslininkų nuomone, paaiškina itin ilgą salos gyventojų gyvenimo trukmę.
Ilgaamžiškumo paslaptys
Štai jums aštuonios ilgaamžiškumo paslaptys, pagal Ikarijos gyventojus:
1. Ikarijos dieta. Tai - vienas iš Viduržemio jūros dietos variantų. Vietos gyventojų racione gausu daržovių, bet mažai mėsos bei cukraus. Taip pat žmonės visiems patiekalams ruošti naudoja ypač gryną alyvuogių aliejų, kupiną natūralių antioksidantų, sumažinančių širdies ligų ir vėžio riziką.
Tyrimais įrodyta, kad tokia dieta gali pailginti gyvenimą iki 6 metų.
2. Ožkų pienas. Ikarijos salos gyventojai, sulaukę 90 ir daugiau metų, kone kas savaitę geria ožkos pieną. Šis pienas virškinamas lengviau, negu karvės. Jame yra triptofano, sumažinančio streso hormonų kiekį ir širdies ligų riziką.
3. Laukiniai žalumynai. Tokių Ikarijoje auga virš 150 rūšių. Laukiniai žalumynai yra gausus antioksidantų šaltinis ir svarbi augalinės dietos dalis.
4. Žolelių arbata. Ikarijoje augančių žolelių arbatų mišiniai sumažina kraujospūdį, taip pat širdies priepuolų ir silpnaprotytės riziką.
5. Gyvenimas kalnuose. Dėl natūraliai nelygios vietovės Ikarijos gyventojai priversti mankštintis kasdien.
6. Neskubėjimas. Ikarijiečai nenešioja laikrodžių. Vėlavimas čia nėra smerktinas. Toks požiūris sumažina stresą ir raukšles.
7. Kasdieniniai pokaičiai. Vienas labiausiai branginamų ikarijiečių papročių - vidurdienio siesta, arba kitaip - popiečio miegas. Trisdešimties minučių pokaitis mažiausiai penkiskart per savaitę sumažina širdies priepuolių riziką maždaug trečdaliu. Taip pat tai padeda sumažinti stresą ir atrodyti bei jaustis jauniau.
8. Stiprus bendruomeniškumo jausmas. Šeimos ir bendruomenės palaikymas yra labai svarbus. Įrodyta, kad stiprūs socialiniai ryšiai padeda sumažinti depresiją, mirtingumą ir viršsvorį.
Lietuvos gyventojų, kuriems sukako 100 ir daugiau metų, 2012 m. pradžios duomenys, kuriuos portalui lrytas.lt pateikė Lietuvos statistikos departamentas.
Iš viso mūsų šalyje metų pradžioje buvo 456 per šimto metų sulaukę asmenys:
Alytaus apskrityje - 52
Alytaus miesto savivaldybėje - 25
Kauno apskrityje - 79
Kauno miesto savivaldybėje - 52
Klaipėdos apskrityje - 22
Marijampolės apskrityje - 25
Panevėžio apskrityje - 58
Panevėžio miesto savivaldybėje - 43
Šiaulių apskrityje - 36
Tauragės ir Telšių apskrityse - 17
Utenos apskrityje - 13
Vilniaus apskrityje - 154
Vilniaus miesto savivaldybėje - 117
