Nuo nelaimės praėjo pusmetis, ir T. Kratkovskis retkarčiais vis dar užsuka pas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologus. Pasitikrinti, kaip dirba širdis. Ir vaistų receptų.
Pastaruosius trejetą metų vyras dirbo kiemsargiu – po pirmojo infarkto, ištikusio prieš trejus metus, imtis sunkesnio darbo nebeįstengė. Tuomet, 2009-aisiais, Tadeušas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, skersai išilgai raižė Europą.
„Grįždamas iš Belgijos, kai iki Varšuvos buvo likę 80 kilometrų, stabtelėjau privalomo poilsio. Staiga lyg žnyplėmis skausmas suspaudė kairę ranką, po to – dešinę. Aštrus skausmas užgulė krūtinę. Nuklibikščiavau iki stovėjimo aikštelės sargo ir paprašiau, kad iškviestų greitąją pagalbą”, – pasakojo Tadeušas.
Tąkart nuo mirties jį išgelbėjo laiku atskubėję Lenkijos medikai. Varšuvos ligoninėje praleidęs dvi savaites, jis grįžo namo. O šių metų pavasarį infarktas dar kartą paspendė jam spąstus.
Balandžio 4-ąją – kaip ir kiekvieną ankstyvą rytą – T.Kratkovskis, rinkdamas šiukšles, apėjo Fabijoniškių daugiabučių kiemus.
Sutvarkė viską, kaip priklauso, ir susitikęs su kaimynu sutraukė cigaretę.
„Geros dienos”, – taręs kaimynui apsisuko eiti namo. Ir čia pat kieme sukniubo be sąmonės.
„Atmintyje – tiktai tamsa. Juoda nebūties skylė, – sako T.Kratkovskis. – Visa laimė, kad susmukau prie vaistinės. Antraip manęs čia nebebūtų.”
Vaistinės darbuotojos supuolusios ir širdies masažą darė, ir iškvietė greitosios pagalbos medikus.
T.Kratkovskis buvo gaivinamas be perstojo tol, kol pateko į Santariškių klinikų Intensyvios kardiologijos skyriaus operacinę. Joje medikai, balionėliu atvėrę užakusią širdies raumenį maitinančią kraujagyslę, atkūrė kraujotaką.
Tačiau to nepakako. Nors širdis vėl pradėjo dirbti, sąmonė negrįžo. Vyrą buvo ištikusi koma. Medikai griebėsi ir dar vienos procedūros, kurią pradėjo taikyti maždaug prieš metus.
Prijungus išorinio šaldymo sistemą, kiaurą parą ligonio kraujas buvo vėsinamas iki 32–34 laipsnių. Ir po paros Tadeušas atgavo sąmonę.
„Suvokiau, kad guliu ligoninėje”, – pratarė Tadeušas. Ir susigraudino prisiminęs ties lova palinkusios žmonos Monikos ašaras.
– Kuo ypatinga pagalba, kuri buvo suteikta infarkto ištiktam T.Kratkovskiui? – paklausiau Intensyvios kardiologijos skyriaus vedėjo profesoriaus Prano Šerpyčio.
– Tai vadinamoji hipotermija. Ištikus ūmiam infarktui, dažnai sutrinka ir širdies ritmas – prasideda skilvelių virpėjimas. Ir žmogų ištinka klinikinė mirtis. Taip buvo nutikę ir Tadeušui.
Medikai atkūrė kraujotaką. Bet kad dėl deguonies stygiaus nebūtų pažeistos galvos smegenys, kraujas buvo šaldomas – vienu laipsniu sumažinus kraujo temperatūrą, deguonies poreikis smegenyse sumažėja šešiais procentais.
T.Kratkovskiui buvo suteikta tokia pat pagalba, kokia dabar teikiama Vokietijoje, Amerikoje, kitose šalyse.
Panašią pagalbą Vokietijos medikai suteikė ir garsiam kardiologui profesoriui Viliui Grabauskui, kurį Frankfurto oro uoste gegužės mėnesį ištiko infarktas, o kartu – ir klinikinė mirtis.
Ir mūsų ligonis, ir profesorius po tokios procedūros atsigavo, abu dirba tai, ką darė anksčiau.
– Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra dažniausios mirties kaltininkės. Tarp jų – ir širdies infarktas. Kodėl jo vis dar daugėja?
– Infarktas diagnozuojamas dažniau nei ankstesniais metais. Bet tai nereiškia, kad didėja sergamumas širdies nepakankamumu. Tiesiog gerėja diagnostika.
Pernai Lietuvoje jis buvo diagnozuotas per 8 tūkst. ligonių. Anksčiau tokia diagnozė per metus būdavo nustatoma 5–7 tūkst. žmonių.
– Tadeušas neslapukavo: prisipažino, kad rūkė. Bet jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, kur ir nuovargio į valias, ir įtampos. Kokie rizikos veiksniai nutiesia kelią infarkto link?
– Ir gyvenimo būdas, ir rūkymas, ir genetika turi daug įtakos. Aplinka – taip pat. O pas mus dar į valias baimės. Žmonės be perstojo bauginami nauja krize. Taip keliama įtampa, ji neleidžia žmonėms pailsėti. Ir ėda gyvenimą.
– Šiemet buvo kelios nelaimės, kai ir vilkiko, ir mikroautobuso vairuotojai padarė avarijas kelyje sustojus širdžiai. Ar vairuotojo specialybė rizikinga?
– Vyrus infarktas ištinka vis dažniau. Tarp jų išties daug vairuotojų.
Nereguliarus poilsis, aukštas kraujospūdis, antsvoris, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, įtampa ir stresinės situacijos – tai veiksniai, kurie kenkia širdžiai.
– O nutukimas? Ar jis kenkia širdžiai?
– Kenkia ne tiek nutukimas, kiek toks gyvenimo būdas, kuriame nėra vietos judėjimui. Natūralu: kuo didesnis antsvoris, tuo sunkiau žmogui judėti.
Nutukimui įtakos turi netinkama mityba ir genetika. Maitinimosi įpročius galima pakeisti, bet genetikos suvaldyti dar nėra galimybių.
Kita vertus, jeigu esi apkūnus, būk linksmas – linksmi ir atlaidūs žmonės rečiau serga infarktu nei pikti.
Sumažėja komplikacijų
Robertas Samalavičius
Santariškių klinikų Anesteziologijos skyriaus vedėjas
„Medicinos literatūroje straipsnių apie sėkmės atvejus taikant hipotermiją atsirado 2002 metais.
Dar anksčiau medikai pastebėjo, kad kartais pavyksta atgaivinti klinikinės mirties ištiktus žmones, bet dėl pokyčių smegenyse jie miršta – nepabunda iš komos, nes hipoksija – deguonies badas – pažeidžia smegenų žievę.
Eksperimentais buvo įrodyta, kad taikant hipotermiją neurologinių komplikacijų galima sumažinti perpus. Tai – nelengvas iššūkis ligoninėms, nes speciali įranga labai brangi. Tai specialus šaldiklis: kraujas paimamas iš rankos venos, atvėsinamas ir grąžinamas atgal.”
Sveiko žmogaus kodas
0 – nė vienos cigaretės.
3 – tiek km reikia nueiti kasdien.
5 – tiek porcijų daržovių ir vaisių reikia suvalgyti kasdien.
140 – aukščiausia kraujospūdžio matuoklio riba.
5 – tiek milimolių cholesterolio turi būti litre kraujo.
3 – tiek milimolių blogojo cholesterolio gali būti kraujyje.
0 – nei antsvorio, nei diabeto.
