Šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ligų pavyksta retam. Nuo jų kenčia ir iš pirmo žvilgsnio visiškai sveiki žmonės, ir tie, kurie ligoms itin imlūs - vaikai, daug dirbantys, mažai besiilsintys ir vyresnio amžiaus žmonės.
- Papasakokite, kodėl peršalimo ligos atsiranda kartu su pirmomis rudens apraiškomis? Kodėl klimato pokyčiai daro tokią stiprią įtaką mūsų savijautai? - portalas lrytas.lt paklausė ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojos I. J. Sruogienės.
- Lietuvos klimatas čia gyvenančių nelepina. Ne tiek jau daug matome saulės, gauname jos šilumos. Klimatas daro įtaką organizmo imunitetui, paryškina ligos simptomus. Kad ir kokie sveikuoliai ar prisitaikę prie savo klimato bebūtume, šaltuoju metų laikotarpiu mus užklumpa įvairūs negalavimai. Dažniausiai – virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų susirgimai, kasdienybėje vadinami peršalimu.
Peršalimas buvo žinomas dar senovės Egipto, majų bei actekų civilizacijose. Actekai naudodavo medaus, čili pipirų ir tabako mišinį peršalimui gydyti. XVIII amžiuje Džonas Veslis knygoje apie ligų gydymą siūlė grūdinimąsi šaltose voniose, kaip ligos prevencijos būdą. Pirmasis virusinę peršalimo prigimtį atrado Valteris Kruzė Vokietijoje 1914 metais, tačiau šie rezultatai paplito tik tada, kai jie buvo atkartoti Alfonso Došė 1920 metais moksliniuose eksperimentuose.
- Apie pasiruošimą žiemą daugelis pagalvojame jau rudeniui įpusėjus. Ar ne per vėlai?
- Žiemai save ir savo vaikus ruošti reikia vasarą. Dažniausiai mūsų niekas nelepina, todėl mūsų gyvenimo būdas turi būti adekvatus: sveikas ir šviesus požiūris į supantį pasaulį, kintančius gamtos reiškinius, meilė mus supančiai gyvajai gamtai, augmenijai, sveikas maistas, sveikas sportas ir grūdinimasis, sveikas vaikų auginimas, bet kokio bereikalingo streso vengimas.
Tai ne tik sustiprins mūsų dvasinį ir fizinį kūną, bet ir imunitetą. Pasirinkime vasaros pievose žolelių – rudens tamsūs vakarai bus kvapnūs, sveiki ir šilti. Sveika mintis ir meilė daro mus stiprius ir atsparius tradicinėms ligoms.
- Daugelis peršalimą vertina kaip nerimtą ligą, kurią reikia tiesiog išgyventi. Ar elementarus peršalimas gali virsti rimtesne liga?
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcija gali būti sergama net keletą kartų per metus. Viršutinių kvėpavimo takų ligos nėra grėsmingos, tačiau daugeliu tyrimu įrodyta, kad jos pablogina gyvenimo kokybę, yra trumpalaikio nedarbingumo priežastis.
Kita vertus, negydoma infekcija gali pereiti į lėtinę ir sukelti nepageidaujamus reiškinius. Peršalimu apsikrečia 95 proc. su virusu susidūrusių asmenų, bet simptomai pasireiškia tik apie 75 proc. atvejų.
Peršalimą gali sukelti daugiau nei 100 virusų, kurie lengvai plinta oru žmogui kosint, čiaudint, kalbant, ar per nešvarias rankas ir bendrai naudojamus daiktus, pavyzdžiui, žaislus, telefonus, rankšluosčius ir pan. Virusai į organizmą patenka per nosį ar akis ir sparčiai dauginasi nosiaryklėje.
Kartais peršalimas painiojamas su daug rimtesne liga – gripu, kuris dažniau sukelia įvairias komplikacijas. Viršutiniai kvėpavimo takai – tai mūsų nosis ir gerklė, todėl ligos simptomai gali būti įvairiausi.
- Koks žmogus gali žiemą vadinti save sveiku?
- Tas, kurio nosis yra sveika. Juk pirmasis barjeras infekcijai yra sveika nosis. Jos funkcija yra filtruoti orą bei sulaikyti mažas dalelytes, pavyzdžiui žiedadulkes, drėkinti įkvepiamą orą bei jį sušildyti iki kūno temperatūros, prieš jam patenkant į plaučius. Peršalus ar sergant gripu, nosis užsikemša, jos gleivinė parausta dėl kraujagyslių paburkimo, atsiranda sloga – pagrindinės nosies funkcijos sutrinka. Taip susidaro sąlygos infekcijai plisti.
Su pacientais, sergančiais peršalimo ligomis bei gripu, šaltuoju metų laiku labai dažnai susiduria ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai. Dažniausiai kreipiamasi dėl įprastinių simptomų: slogos, sutrikusio alsavimo nosimi, gerklės kutenimo jausmo, skausmų, kosulio, čiaudulio, bendro silpnumo, ausų skausmų. Panašiais negalavimais skundžiasi iš pažiūros net visai sveiki žmonės.
- Kaip elgtis pastebėjus pirmuosius peršalimo ženklus? Juk dažnai toliau einama į darbą, viešas susibūrimo vietas, bendraujama su draugais ir artimaisiais. Gal vertėtų labiau pasaugoti save bei kitus ir pabūti namuose?
- Sergant peršalimu ar gripu svarbu laiku kreiptis į gydytoją, sąžiningai vartoti paskirtus vaistus, nes ligos simptomai visada gali komplikuotis. Ligos eigą numatyti dažnai sunku.
Bakterijos, gyvenančios nosiaryklėje, gali pasinaudoti susilpnėjusia imunine sistema ir sukelti antrinę infekciją. Dažniausiai pasitaiko vaikų vidurinės ausies uždegimai bei bakterinis sinusitas. Šių infekcijų priežastis gali būti per stiprus nosies pūtimas. Nosies gleivinės išskyros dėl slėgio pasiekia ausį ir sinusus, ten sukeldamos infekciją. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis pas ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją, kuris įvertins ligos išplitimą, sunkumo laipsnį bei paskirs adekvatų gydymą.
Specifinio peršalimo gydymo nėra, skiriamos priemonės ar vaistai palengvina simptomus. Ligonio imuninė sistema turi laimėti kovą su infekcija. Per keletą dienų ji pradeda gaminti antikūnius, kurie efektyviai kovoja su peršalimą sukėlusiu virusu. Gali būti skiriami vaistai tokie, kaip acetilsalicilo rūgštis, paracetamolis ar jų analogai.
Sergant peršalimu, ūmine sloga reikia pradėti gydytis nuo pirmos dienos. Pirma sąlyga – būti namuose, taip apsaugosime kitus nuo užkrėtimo ir nealinsime organizmo. Net jei kūno temperatūra 37.
Pakankamas skysčių (aviečių, liepžiedžių, vingiorykščių arbatų) vartojimas ir karščiavimą mažinantys vaistai yra svarbūs pradiniame gydymo procese. Galima padaryti karštas vandens voneles su pušų ar eukalipto ekstraktu rankoms ir kojoms.
Nosies užgulimas gydomas vietiniais kraujagysles sutraukiančiais vaistais, nosis plaunama hipertoniniais tirpalais. Kai nosies gleivinė drėkinama, geriau nuteka sekretas. Vaistus vartoti reikėtų ne ilgiau kaip 3-5 dienas. Tik organizmui grįžus į sveiką būseną, galima galvoti apie įprastą gyvenimo ritmą.
- Kokios ligos puola vaikus ir su kokiomis dažniau susiduria suaugę žmonės?
- Šaltu metų periodu didesnė rizika yra susirgti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Jiems ligos simptomai gali progresuoti, įprasta sloga greičiau komplikuotis ausų uždegimu, pūlingu sinusitu, pūlinga angina, ar kitomis komplikacijomis.
Vaikams dažniausia slogos priežastis yra ūminis virusinis rinitas ir yra viena pirmųjų gyvenimo ligų. Virusai besidaugindami keičia nosies gleivinės pH, dėl to sulėtėja nosies virpamojo epitelio plaukelių virpėjimas ir sutrinka nosies apsivalymo mechanizmas.
Ūmios slogos simptomai: gausi sekrecija iš nosies, nosies užgulimas, sutrikęs alsavimas nosimi, bendras silpnumas, karščiavimas. Ūmi sloga kūdikiams neapsiriboja nosimi, dažnai plinta į ryklę. Tada diagnozuojamas ūmus rinofaringitas.
Kuo vaikas mažesnis, tuo sunkesnė eiga. Ūminė sloga kūdikiams ir vaikams iki 5 mėnesių amžiaus yra sunkesnė dėl fiziologinių ypatumų: jiems kvėpavimas per nosį šiuo amžiaus tarpsniu yra „vyraujantis“.
Dėl gausios sekrecijos iš nosies ir užgulimo kūdikis nebegali žįsti, gali sutrikti virškinamojo trakto veikla. Pirmiausia reikia sugrąžinti kvėpavimą pro nosį nors tam laikui, kada kūdikis maitinamas. Todėl prieš kiekvieną žindymą balionėliu reikia išsiurbti gleives iš kiekvienos nosies landos. Jei oda aplink nosį ir viršutinę lūpą paraudusi, sudirginta, tos vietos tepamos plonu vazelino sluoksniu ar kitu tam skirtu tepalu.
- Kokia jūsų nuomonė apie liaudies mediciną ir jos pritaikymą savarankiškai gydant ausų, gerklės ir nosies ligas (kvėpavimas garais, kojų vonios, vaistažolių arbatos)? Ar šios priemonės gali būti efektyvios? O gal jos visgi tik pagalbinė priemonė?
- Liaudies medicina yra sukaupusi įspūdingai vertingą patirtį, gydant ausų, nosies ir gerklės ligas. Ligos pradžioje galima puikiai ja pasinaudoti. Tai ir naudinga, ir įdomu. Juk močiutės paruošta vaistažolių arbata, megztos tikros vilnos kojinės negali nepadėti. Ypač svarbu, kad natūralioms vaistinėms medžiagoms nebūtų alergijos. Šiais atvejais svarbios yra asmeninės žinios ar vaistininko patarimai. Juk šiandieną vaistinėje galime nusipirkti puikiai tam tikslui paruoštų žolelių arbatų ar jų mišinių, nepamiršti medaus ir jo produktų. Jei liga nuo mūsų netolsta, gydytojas visada nurodys tolimesnes gydymo priemones.
- O kaip televizijoje ir spaudoje reklamuojami vaistai nuo peršalimo? Juk daugelis pirmiausia griebiasi būtent jų.
- Pajutus pirmuosius negalavimus, nereikėtų griebtis televizijoje ir spaudoje reklamuojamų vaistų, geriau iš karto pasitarkite su gydytoju, nes ne viskas, kas reklamuojama gali tikti jums, o kiekvienas vaistas turi ir šalutinį poveikį. Profesionalūs gydytojo patarimai sutrumpins ligos laiką, greičiau pasveiksite.
- Kaip elgtis tiems, kurie darbo valandas praleidžia kondicionuojamoje patalpoje? Kaip sausas oras gali paveikti gerklę ir nosį?
- Prasidėjus šildymo sezonui ar darbe, kur veikia kondicionavimo sistemos (ne visada jos būna įdiegtos kokybiškos), kaip taisyklė suintensyvėja nosies ir gerklės ligų negalavimo simptomai: padidėja gerklės perštėjimas, sausumas, čiaudulys, skaidri nosies sekrecija, nosies užgulimas, galvos skausmas. Rekomenduojama patalpas dažnai vėdinti, drėkinti, įdiegti kokybiškas kondicionavimo sistemas.
- Ką patartumėte mažamečių tėvams? Juk kai darželyje suserga vienas vaikas, akimirksniu nuo jo užsikrečia dar keli. Ar tokių situacijų įmanoma išvengti?
- Vaikas ir darželis greičiausiai ir liks panašia problema. Reikėtų pradėti nuo savęs: jei suslogavo, sunegalavo mano vaikas - nevedu vaiko į darželį, gydau jį namie, pasitariu su gydytoju.
Rekomenduojama dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, naudoti vienkartines nosines, vengti žmonių susibūrimo vietų, kontakto su sergančiaisiais. Vaiko imunitetą stiprinti reikia nuolat: tai pasivaikščiojimai gryname ore, vandens procedūros, aktyvumas pagal vaiko amžių, sveikas maistas, natūralios sultys. Gerą pavyzdį, visų pirma, turėtų rodyti tėvai.
- Ar teisinga mityba ir fizinis aktyvumas gali užkirsti kelią ligoms? Jei taip, koks gyvenimo būdas, anot jūsų, būtų pavyzdinis?
- Teisinga mityba ir fizinis aktyvumas, žinoma, adekvatus amžiui, gali užkirsti kelią daugeliui ligų. Apie pavyzdinį gyvenimo būdą parašyta daug knygų. Bet gyventi labai pavyzdingai nėra lengva. Kiekvienas turime pasirinkti ir pajusti, kas mums prieinama ir tinka, kad gyvenimo filosofija ir būdas būtų harmoningi. Tada ligos mus užklups rečiau.
