Žiemą nesusirgti padeda ir šildomieji apatiniai

Netrukus pajusime artėjančios žiemos nemalonius prisilietimus – bus šalta, žvarbu, vėjuota. Todėl pats metas pasirūpinti šiltais drabužiais, ypač apatiniais, kurie yra arčiausiai kūno, lyg antra oda.

Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Zimblienė ("Vartai")

Oct 22, 2012, 11:42 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 11:10 PM

Ar žinote, kad norėdami išlaikyti normalią kūno temperatūrą mes išeikvojame net 70 procentų energijos, gaunamos su maistu ir vandeniu?

Tad kai lauke šalta, organizmui reikia papildomos pagalbos, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus apatinius drabužius.

Tradiciškai apatiniai yra gaminami iš medvilnės ir vilnos.

Tačiau sparčiai besivystančios aukštosios technologijos padėjo sukurti naujus – šildomuosius (termo) apatinius drabužius. Jie ypatingi tuo, kad padeda išgarinti kūno drėgmę, šildo ir palaiko pastovią kūno temperatūrą.

Dėl puikių savo savybių žaibiškai išpopuliarėję gaminiai paskatino jų gamintojus plėsti asortimentą – orientuotis ne tik į aktyvų laisvalaikį lauke leidžiančius, bet ir į visus pirkėjus.

„Šaltuoju metų laiku žvejojantiems, sportuojantiems, medžiojantiems ar lauke dirbantiems žmonėms šildomieji apatiniai jau tampa būtinu atributu.

Kadangi Lietuvoje ne visose darbovietėse ir mokymo įstaigose būna pakankamai šilta, tokie apatiniai dažnam tampa nepamainomi ir gali pakeisti storiausią megztinį.

Ant šių apatinių vilkėdami savo mėgstamą palaidinę ar marškinius jausitės komfortiškai bet kurioje vėsioje patalpoje ar aplinkoje”, – sakė drabužiais prekiaujančios interneto parduotuvės savininkas Tadas Žukauskas.

Pasak jo, šildomieji apatiniai Lietuvoje yra sezoninė prekė, ji tampa populiari atvėsus orams.

Vyrai dažniausiai perka apatinius marškinėlius ilgomis rankovėmis ir ilgas apatines kelnes, o moterys – triko. Populiariausia gaminių spalva – juoda.

Tinka ir alergiškiems žmonėms

Šildomieji apatiniai iš pažiūros primena įprastus medvilninius, puikiai priglunda prie kūno ir yra beveik nepastebimi po viršutiniais drabužiais.

Kokybiškų apatinių darbužių siūlės ir netgi etiketės yra ne vidinėje, o išorinėje pusėje – kad nesitrintų, nespaustų ir leistų patogiai judėti.

Šildomuosius drabužius gaminančios bendrovės pardavimų vadovė Lina Valiaugienė pabrėžė, kad tokiems apatiniams keliami trys bene svarbiausi reikalavimai: užtikrinti medžiagos glaudų sąlytį su kūnu, ji turi būti laidi oru ir šalinti kūno drėgmę. Todėl naudojami skirtingi polipropileno, poliesterio, merinosų vilnos, modalinio pluošto deriniai.

Aukštos kokybės šildomuosius apatinius gali dėvėti alergiški ir jautrią odą turintys žmonės.

Norint tinkamai pasirinkti šildomuosius gaminius, pirmiausia reikia apsispręsti, kada juos norima dėvėti, ir atkreipti dėmesį į medžiagos sudėtį.

Gaminiai iš naujausio polipropileno pluošto geriausiai sugeria kūno drėgmę, greitai džiūsta ir išlieka sausi, todėl jie labiausiai tinka žmonėms, kurie aktyviai juda lauke.

Jei intensyvus fizinis krūvis kaitaliojamas su ne tokia aktyvia veikla, reikėtų rinktis polipropileno gaminius su vilna arba modaliniu pluoštu.

„Šildomuosius apatinius galima pakeisti įprastais medvilniniais, tačiau kai judėsite, jie neišgarins prakaito.

Jei norite šilumos neaktyvaus judėjimo metu, šaltuoju metų laikų geriau rinktis merinosų vilnos apatinius”, – patarė L.Valiaugienė.

Vertina merinosų vilną

Sportinės aprangos rinkoje lyderiaujanti viena šalies bendrovių jau trečius metus gamina drabužius iš merinosų veislės avių vilnos.

Tarp jų ir apatinius: marškinėlius trumpomis ir ilgomis rankovėmis, prigludusias ilgas kelnes, tampres, džemperius ir net kojines.

Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje auginamų merinosų – plonavilnių avių – vilna yra plonesnė už kitų šiurkščiavilnių veislių avių vilną ir yra lengvesnė, minkštesnė, geriau izoliuoja šilumą, leidžia kūnui kvėpuoti.

Šioje vilnoje, kaip ir žmogaus odoje, yra keratino. Ji nėra šiurkšti, neerzina net jautrios ir plonos kūdikių odos.

Viršutinis šios vilnos sluoksnis sugeria tiek aplinkos, tiek žmogaus išskiriamą natūralią drėgmę, bet pats nesudrėksta.

Mokslininkai įrodė, kad merinosų avių vilna sugeria 30 procentų daugiau drėgmės nei koks nors kitas audinys, o sugėrusi drėgmę ši vilna išskiria šilumą.

Kadangi medžiaga kvėpuoja, tikrai neperkaisite.

Karštą dieną merinosų avių vilna vėsina, be to, saugo nuo nemalonaus kvapo.

Drabužiai iš šios vilnos susidėvi negreitai, neišsitampo, nesubliūkšta, jų nebūtina dažnai skalbti.

Juos išvėdinus gryname ore prakaito ir kiti nemalonūs kvapai išnyksta.

Su medvilniniais nesportuoja

„Apatiniai – vieni pagrindinių drabužių. Kai aktyviai sportavau, visada vilkėjau tik medvilninius apatinius. Daugiau niekuomet to nedarysiu.

Tokį sprendimą priėmiau, kai maždaug prieš 15 metų turėjau progą išbandyti sintetinius vadinamuosius termoapatinius.

Skirtingai nei medvilniniai, kurie tik kaupia drėgmę, šie puikiai ją surenka ir greitai išgarina, taigi neperkaisti, nesuprakaituoji ir po to nesušali.

Paprastas pavyzdys – beveik visi esame patyrę, kad šaltą žiemą kojos dažnai šąla net apsimovus močiučių megztas šiurkščias naminės vilnos kojines.

Taip yra todėl, kad nuo prakaito sušlapusi vilna jų jau nebešildo”, – sakė dviratininkas, dukart olimpinis čempionas 49 metų Gintautas Umaras.

Iki šiol po 12 valandų kas savaitę sportui skiriantis G.Umaras teigė, jog drąsiai visiems rekomenduoja įsigyti naujos rūšies apatinius ir nesibaiminti, kad jie pagaminti iš sintetinio pluošto.

Geros sintetikos gaminys nesukelia jokios alergijos, maloniai priglunda prie kūno.

Pasak G.Umaro, moterys jau seniai dėvi kokybišką sintetiką – kelnaites bei liemenėles ir nesiskundžia, kad vasarą su tokiu apatiniu trikotažu joms būtų karšta, o žiemą – šalta.

Pašnekovas pabrėžė, kad prie tinkamai pasirinktų apatinių turi derėti ir dar du sluoksniai viršutinių drabužių.

„Jeigu įsigysite tik vieną iš šių trijų elementų, nereiškia, kad sistema veiks.

Tai ypač aktualu daug laiko lauke praleidžiantiems, daug judantiems ir aktyviai „garuojantiems” žmonėms, ypač vyrams”, – sakė G.Umaras.

Tokiais atvejais jis patarė ant šildomųjų apatinių vilkėti šiltą, tačiau labai orui ir drėgmei laidų drabužį – jokiu būdu ne iš medvilnės. Kai kuriais atvejais tinka vilna.

Trečias drabužių sluoksnis turėtų nepraleisti iš išorės drėgmės, apsaugoti nuo vėjo ir, svarbiausia, efektyviai išgarinti surinktą drėgmę iš vidaus.

Nekeistų į nieką kita

„Kol nepabandai, nežinai”, – G.Umarui pritarė ir slidininkė, olimpinė čempionė Vida Vencienė. Ji yra išbandžiusi daugybę įvairiausių apatinių drabužių, tarp jų – ir specialiai sovietmečiu tik sportininkams siūtų.

„Jie buvo šilti, vilnoniai, tačiau nemalonūs vilkėti – buvo per stori, labai graužė.

Po treniruotės nuo prakaito jie sukietėdavo, nemaloniai dvokdavo.

Jei tokio susidariusio gumulo tą pačią dieną neišskalbdavai, jis pavirsdavo kietu kuolu. Tai, ką dabar protingi žmonės sukūrė, – nepalyginama. Šildomieji apatiniai yra tikras džiaugsmas kūnui”, – kalbėjo V.Vencienė.

Ji turi du komplektus bendrovių „Omniteksas” ir „Audimas” šildomųjų apatinių, kuriuos sudaro ilgi marškinėliai ir prigludusios kelnės – tamprės.

Moteris juos vilki šaltuoju metų laiku laisvalaikiu po 1,5–2 valandas sportuodama su šiaurietiško ėjimo lazdomis, o kai labai šalta, apsivelka po viršutiniais drabužiais ir eidama į darbą.

„Tai puikus trikotažas, drabužiai labai plonyčiai, minkštučiai kaip vata, patogūs, jų siūlės nespaudžia, nes jų net nematyti, puikiai skalbiami, nesitraukia, užima mažai vietos.

Svarbiausia, kad su jais treniruojantis per nugarą upeliais nežliaugia prakaitas, nėra blogo kvapo. Ko gero, vienintelis šių apatinių minusas yra didelė jų kaina – viena dalis kainuoja apie 100 litų, ir tai šiek tiek glumina”, – sakė žinoma sportininkė.

Lietuvoje šildomieji drabužiai pradėti gaminti 1994 netais

Deimantė Rabijienė

Bendrovės „Omniteksas” Techninių gaminių grupės vadovė

„Termo-, arba šildomuosius (thermo underwear), apatinius iš sintetinių siūlų 8-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje pradėjo propaguoti skandinavai.

Šiaurės šalyse visada buvo ieškoma geriausių aprangos variantų, kai drėgna ir šalta, kai dirbama ar sportuojama toli nuo namų ir nėra galimybės pasikeisti sudrėkusių drabužių.

Buvo pastebėta, kad tie, kurie vilki plonesnius, bet sintetinio pluošto turinčius apatinius, gali judėti intensyviau, sustoję ilgiau nejaučia žvarbos, rečiau peršąla.

Drabužių gamintojai kartu su sporto visuomene eksperimentuodami nustatė, kad idealus variantas rudeniui ir žiemai – apatiniai iš specialių savybių turinčių sintetinių siūlų, kitas sluoksnis – gerai drėgmę sugeriantys šilti drabužiai iš medvilnės, vilnos arba kitų pluoštų derinių, o viršutiniai – drėgmę ir vėją sulaikantys apdarai. Šitaip svogūno principu apsirengęs žmogus yra pajėgus atlaikyti bet kokią darganą ir šaltį.

Lietuvoje pirmoji 1994 metais šildomuosius drabužius pradėjo gaminti bendrovė „Omniteksas”, ji šiuo metu yra pripažinta žinomiausia jų gamintoja Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Daugelis garsių Skandinavijos šildomųjų rūbų prekių ženklų savo produkciją patiki gaminti būtent šiai mūsų šalies bendrovei.

„Omniteksas” ne tik gamina, bet ir pagal užsakovų pageidavimus kuria medžiagas, konstruoja gaminius, atlieka tyrimus.

Gamyboje naudojami Europoje, Kinijoje ir Korėjoje pagaminti siūlai ir verpalai, nemažai jų gamintojų bendrovei „Omniteksas” pristato naujausius savo sukurtus produktus, kad jie tiesiausiu keliu pasiektų pirkėjus.

2004 metais bendrovė sukūrė ir pristatė rinkai labai aukštos kokybės savo prekės ženklo THERMOWAVE drabužius.

Kadangi kuriant ir gaminant šiuos apatinius panaudotos visos tuo metu geriausios žaliavos ir technologijos, o to dėl taupymo sau neleidžia žinomi tarptautiniai prekių ženklai, THERMOWAVE gaminiai greitai išsikovojo pripažinimą Lietuvos ir aplinkinių šalių rinkose.

„Omnitekso” šildomųjų apatinių kainos parduotuvėse svyruoja nuo 49 iki 129 litų. Tai nėra daug įvertinant tai, kad tinkamai apsirengus nereikės vaistų nuo peršalimo, neperpūs nugaros pasportavus ar po darbų.

Pastaraisiais metais vyrauja požiūris, kad šie drabužiai yra universalus apdaras, tinkamas visais gyvenimo atvejais. Tai tiesa, jei tinkamai juos pasirinksite. Lengvi drabužiai iš specialaus poliesterio, polipropileno ar vilnos tiks einant ir į darbą, ir į mokyklą, ir į bažnyčią. Nereikėtų pamiršti, kad skalbiant šiuos rūbus reikėtų vengti skalbimo priemonių su minkštikliais, nes šios cheminės medžiagos blogina prakaito pašalinimą nuo kūno.

Šiuo metu visi Europoje gaminti drabužiai yra visiškai saugūs, nes dėl labai griežtų reikalavimų juos gaminant nebenaudojamos abejotinų savybių turinčios cheminės medžiagos ir priedai.

Aukštos kokybės cheminį pluoštą leidžiama naudoti ir gaminant vaikiškus apatinius drabužius, daugeliu atvejų iš cheminio pluošto pagaminti drabužiai yra priimtinesni įvairių alergijų varginamiems žmonėms. Tokie apatiniai, sugerdami mažiau prakaito drėgmės ir būdami labai laidūs orui, nesudaro sąlygų daugintis visokiems mikroorganizmams. Alergizuoja ne pats pluoštas, o jame besidauginančių mikroorganizmų veiklos produktai, tad populiarioji medvilnė visada bus pavojingesnė už sintetiką.

Deja, kaip ir visose gyvenimo srityse, ir šildomųjų apatinių drabužių rinkoje yra daug klastočių, pigių kopijų, kurios yra pagamintos iš visai tam netinkamų žaliavų. Gaminant tokius be sertifikatų parduodamus drabužius gali būti naudojamos cheminės medžiagos, turinčios kancerogenų, tarp jų ir uždraustos Europoje, nes gali sukelti vėžį. Ši problema ypač aktuali turgavietėse.”

Apatinių priežiūra

Kad šie apatiniai neprarastų savo savybių ir būtų ilgaamžiai, juos reikia skalbti ne aukštesnės kaip 40, geriausia – 30 laipsnių temperatūros vandenyje rankomis arba skalbyklėje nustačius ypač švelnų režimą.

Naudoti skystąją skalbimo priemonę, skirtą skalbti vilną ar įvairius švelnius audinius.

Šių gaminių negalima lyginti lygintuvu, balinti, virinti ir valyti cheminėje valykloje.

Išskalbus ne gręžti, o džiovinti natūraliai (pvz., ant pakabo vonioje) ir kuo toliau nuo įvairių šilumos šaltinių – radiatorių, gyvatukų, buitinių šildytuvų ir t.t

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.