Nors grįžimas prie žiemos laiko pagrįstas ekonomiškai, dėl jo poveikio žmogaus savijautai ir jo sveikatai vis dar nesutariama. Manipuliuoti biologiniu žmogaus laikrodžiu, perspėja mokslininkai, reikia atsargiau, mat šis sunkiai toleruoja pokyčius.
Pagal Vyriausybės nutarimą, vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Laikrodžiai viena valanda į priekį sukami paskutinį kovo sekmadienį.
Laikas rudenį ir pavasarį keičiamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.
Nors kasmet ginčijamasi dėl laiko kaitaliojimo naudos ir jo poveikio žmonių sveikatai, Lietuvoje sezoninis laikas dar bus taikomas iki 2016-ųjų.
Ką sugeba viena valanda?
Nors tai tik valanda, ji gali pridaryti nemažai žalos laiko pokyčiams jautriems žmonėms. Laikrodžio rodyklės persukimas valanda atgal sujaukia žmogaus biologinį rimtą. Sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Ilgi ir tamsūs vakarai apriboja žmonių judėjimą, vakarinę veiklą, kad ir bėgiojimą, šunų vedžiojimą.
Toks, iš pirmo žvilgsnio menkas pokytis kelioms dienoms ar net savaitei iš žmogaus atima laiko suvokimą. Nepatogumų dėl laiko keitimo patiriama oro uostuose, geležinkelyje ir kitose susisiekimo srityse, mokyklose, darbe.
Medikų teigimu, perėjimas prie žiemos laiko labiausiai veikia miegalius. Kai kuriems žmonėms keltis į darbą ar mokyklą tampa kur kas sunkiau. Dėl laiko pokyčių nemaža dalis žmonių patiria stresą, sunkiai užmiega, jautriai reaguoja į dirgiklius.
Nuotaikos kinta kaip laikas
Nuolat kaitaliojant laiką, biologinis ir astronominis laikas ima nesutapti, sutrikdomas miego-budrumo ritmas, dažnėja nuotaikos svyravimai, išryškėja lėtinis nuovargis, depresijos, kurių ypač padažnėja pavasarį ir rudenį. Daugeliui nesvetimos ir nuotaikų kaitos.
Kiekvieno žmogaus organizmas individualiai prisitaiko prie laiko pokyčių. Vieniems adaptacija užtrunka dieną, kitiems žmonėms gali prireikti savaitės ar net mėnesio.
Pasisakantys už gyvenimą vasaros laiku tikina, kad sezoninio laiko kaitaliojimo atsisakymas leistų išvengti daugelio negalavimų ir jų poveikio žmogaus kasdien atliekamiems veiksmams. Kita vertus, oponuoja priešingai manantys, gyvenimas vasaros laiku neatitiktų šalies geografinės padėties ir laiko juostos.
Miegoti valanda ilgiau
Specialistai sako, kad keliaujant iš vasaros į žiemos laiką, svarbiausia išlaikyti stabilų miego ritmą. Žmonės ir toliau turėtų vidutiniškai miegoti 7-8 valandas. Nors atrodo, kad atsukus laikrodžio rodykles miegoti galima valanda ilgiau, daugelis prabunda įprastu metu. Patariama papildomą valandą praleisti lovoje, pagulėti ir apsiprasti. Taip greičiau adaptuojamasi prie naujojo laiko.
Norint išvengti laiko pokyčio poveikio, reikėtų kuo kuo daugiau laiko namuose praleisti šviesiausiuose kambariuose, o vakarais erdvę gerai apšviesti dirbtiniais šviesos šaltiniais. Pravartu atitraukti užuolaidas, kasdien vėdinti patalpą.
