Žiemą dėvimi drabužiai neturėtų varžyti judesių, trukdyti kvėpavimo, kraujotakos. Patartina dėvėti drabužius, pasiūtus iš natūralaus pluošto medžiagų - medvilnės, lino, šilko ir vilnos. Jie lengvi, minkšti, gerai sugeria drėgmę ir yra pralaidūs orui. Kitaip tariant, drėgmę išgarina į aplinką.
Natūralūs audiniai ar sintetika?
Apatiniai drabužiai, kurie tiesiogiai liečiasi su žmogaus kūno paviršiumi, turėtų būti iš lengvų ir minkštų, laidžių drėgmei ir orui audinių. Šiomis savybėmis pasižymi audiniai iš natūralios medvilnės ir iš plonos vilnos. Marškinėliai iš sintetinių audinių tinkamesni ne kasdieniam nešiojimui, o aktyviam sportui.
Šiuolaikiniai sintetiniai audiniai „kvėpuoja“, greitai džiūsta, išgarina prakaitą, tačiau juos patariama dėvėti tik tuo atveju, kai lauke praleisite daugiau laiko. Papildomos šilumos suteiks viršutiniai drabužiai, pagaminti iš medvilnės, lino ar vilnos.
Pagrindinė viršutinių drabužių (striukių, paltų) užduotis – padidinti šilumos izoliaciją, apsaugoti nuo vėjo ir kritulių, todėl jie turėtų būti iš storesnių, vėjui ir vandeniui nepralaidžių audinių.
Avalynė - tik patogi
Deja, žiemą tenka trumpam, tiksliau, iki pavasario, pamiršti mados vėjus ir rūpintis tik šiluma ir patogumu. O ypač, jei kalbame apie avalynę. Netinkamai pasirinkta avalynė gali kelti daug problemų. Žiemą avėkite tik patogius batus, pasiūtus iš natūralių išorės ir vidaus medžiagų.
Žieminiai batai turi būti stabilūs – plokščiapadžiai arba plačiu, tvirtu ir neaukštesniu kaip 3–4 cm kulnu. Be to, prieš įsigydami batus, pasitikrinkite, ar jų padas neslysta.
Žieminės avalynės nepatartina avėti būnant šildomose patalpose, mat kojos pradės prakaituoti, avalynė sudrėks. Vėl išėjus į lauką, jūsų kojos greičiau sušals.
Aukšti siauri kulniukai ir smailos, kartais net į viršų užsirietusios batų nosys gali tapti traumų priežastimi, tad su jais atsisveikinkite iki pavasario. Arba juos avėkite tik išskirtinėmis progomis.
Be pirštinių, kepurės ir šaliko - nė žingsnio
Greičiausiai nušąlančios ir didžiausios apsaugos reikalaujančios kūno dalys – kojų ir rankų pirštai. Jei į lauką eisite be šių itin atributų, galite neišvengti peršalimo ar net rimtesnės ligos - prienosinių ančių uždegimo, migrenos arba veido nervo uždegimo.
Rankos prakaituoja net žiemą. Be to, spaudžiant šaltukui, sulėtėja kraujo apytaka, rankos tampa neatsparios šalčiui. Todėl būtina dėvėti drėgmei atsparias pirštines.
Jos būna kumštinės ir pirštuotos. Geriausia spintoje turėti abejas. Pirštuotos – patogiau, o kumštinės – šilčiau, taigi rinktis teks jums. Jei norite, kad jūsų rankoms žiemą būtų itin šilta, rinkitės pirštines iš avies arba ožkos odos - natūrali oda išsaugo šilumą.
Svarbu pasirūpinti ir patikimu galvos apdangalu. Per galvą žmogus netenka maždaug trečdalį temperatūros, todėl privalote dėvėti šiltą, ausis uždengiančią kepurę, kurios audinys leistų kvėpuoti odai ir nepraleistų drėgmės.
