Kaip atbaidyti pašonėje tūnantį gripą ir įveikti peršalimo ligas

Su rudens dargana atsliūkino peršalimo ligos. Kolegos čiaudi ir šnarpščia, vaikai kosėja, vyresni kaimynai skundžiasi, kad jiems gelia sąnarius. Išvengti šaltojo sezono ligų ir jų sukeliamų komplikacijų padeda ritmingai veikianti imuninė sistema.

„Jei viena ar kelios imuniteto grandžių sutrinka, gali išsiderinti visa sistema, todėl žmogus sunkiai suserga“, – aiškino imunologė J.Staikūnienė.<br>M. Patašius
„Jei viena ar kelios imuniteto grandžių sutrinka, gali išsiderinti visa sistema, todėl žmogus sunkiai suserga“, – aiškino imunologė J.Staikūnienė.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

Iveta Skliutaitė ("Laikinoji sostinė")

Nov 4, 2012, 4:12 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 5:04 PM

Kodėl vieni nuo menkiausio vėjo pūstelėjimo suserga sloga, gerklės ar ausų uždegimu, o kiti visą rudenį ir net žiemą išsilaiko sveiki?

Žmogaus imuninę sistemą tyrinėjančios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentės Jūratės Staikūnienės tvirtinimu, susirgsime ar ne peršalimo ligomis, kiek ilgai sirgsime ir ar išvengsime grėsmingų komplikacijų, priklauso nuo imuninės sistemos. Ji organizmą saugo nuo svetimų genų: bakterijų, virusų, mikrobų, baltymų.

„Kiekvienas žmogus turi išskirtinį genetinį kodą, todėl imuninės sistemos reakcijos į svetimų struktūrų puolimą yra individualios. Jos priklauso nuo įgimtų ir įgytų organizmo savybių“, – aiškino imunologė.

Žinoma maža dalis virusų

Beveik 90 proc. vadinamųjų peršalimo ligų sukelia ne kas kitas, o virusai. Už bakterijas dar mažesni virusai yra sudaryti iš nukleorūgšties, kurią supa baltyminis apvalkalas. Nukleorūgštyje slypi genai, kurie svarbūs virusui daugintis.

„Virusai prasiskverbia į gyvas organizmo ląsteles ir, naudodami jų fermentus ir energiją, gamina savo baltymus bei nukleorūgštis. Tokiu būdu virusai pagamina daugybę savo kopijų, kurios sklinda po organizmą ir puola sveikas ląsteles“, – aiškino imunologė.

Šiuo metu žinoma per 200 skirtingų virusų, daugiau nei 100 jų sukelia kvėpavimo takų ligas. Medikai nuolat atranda naujų rūšių virusų, tačiau manoma, jog iki šiol gali būti atpažinta tik apie 3 proc. visų Žemėje esančių virusų.

Aršiausiai puola rudenį

Kodėl nuolat aplink mus sklandantys virusai agresyviai pulti pradeda būtent rudenį? Mokslininkė tvirtino, kad šiuo metų laiku smarkiai padidėja virusų koncentracija.

Vasarą nemaža dalis virusų žūsta nuo ultravioletinių spindulių. Rudenį saulė išlenda rečiau, o tai – viena iš itin palankių terpių virusams daugintis, plisti ir sukelti ligas.

Dideli virusų kiekiai atvėsus orui susitelkia patalpose, kur žmonės būna vieni šalia kitų, naudojasi bendrais daiktais, žaislais ar įranga. Virusinės kvėpavimo takų infekcijos persiduoda oro lašeliniu būdu: iškosint, iščiaudint ar iškvepiant sukėlėjus.

„Silpnesnį imunitetą turintys žmonės įprastai užsikrečia labai greitai. Paskui užkrečia kitus, kurių organizmo gynybinė sistema taip pat silpnoka. Sparčiai plintančios ligos protrūkis gali pasiekti net epidemiją“, – sakė J.Staikūnienė.

Atskiria svetimus audinius

Į kovą su puolančiais virusais ir kitais svetimais dariniais stoja žmogaus imuninė sistema, kurios pagrindinė funkcija – labai tiksliai atskirti savo audinius nuo svetimų ir skubiai padaryti juos nekenksmingus.

„Imuninės organizmo apsaugos reakcijose dalyvauja daugybė įvairių mechanizmų ir ląstelių. Rezultatai priklauso nuo to, kaip greitai ir veiksmingai pavyksta sutelkti gynybinę organizmo kariauną. Jei viena ar kelios imuniteto grandžių sutrinka, gali išsiderinti visa sistema, todėl žmogus sunkiai suserga“, – aiškino imunologė.

Pirmiausia į kovą su infekcija stoja įgimta žmogaus imuninė sistema. Nuo užkratų žmogų sauga oda, gleivinės, riebalų rūgštys, žarnyno mikroflora ir „kareivių armija“ – įvairios kraujyje ir audiniuose esančios ląstelės, kurios naikina svetimkūnius.

Imunologijos mokslas šioms ląstelėms skiria vis daugiau dėmesio. Pernai du mokslininkai gavo Nobelio premiją už įgimto imuniteto tyrimus ir atrastus receptorius, kurie atpažįsta svetimus genus.

Rado grandį tarp imunitetų

Įgyto imuniteto mechanizmai pradeda veikti, kai organizmas susiduria su prasiskverbusia infekcija ar genetiškai svetimomis medžiagomis.

„Kai, tarkime, virusai ar bakterijos pažeidžia gerklę, kyla uždegimas: ji parausta, žmogui sunku ryti, paburksta limfmazgiai. Tada į kovą stoja labai rimta imuniteto apsauga – T ir B rūšių limfocitai bei ląstelės žudikės“, – tvirtino J.Staikūnienė.

Pastaruoju metu mokslininkai intensyviai dirba su dendritinėmis ląstelėmis, kurios aktyvina imuninę sistemą. Pernai Nobelio premija už šių ląstelių tyrimus buvo apdovanoti trys mokslininkai.

Dendritinės ląstelės – tarsi jungtis tarp įgimto ir įgyto imuniteto. Atpažinusios svetimą darinį, jos jį praryja ir pateikia informaciją limfocitams.

Skiepai saugo nuo komplikacijų

Medikės teigimu, limfocitai turi atmintį, todėl antigenus, kurie ne pirmą kartą prasibrauna į mūsų organizmą, jie greičiau atpažįsta ir lengviau juos įveikia. Tai ypač svarbu kalbant apie skiepus, kai į organizmą sušvirkščiama nedidelė užkrato dozė.

„Pasiskiepiję nuo gripo žmonės sužadina pirminę imuninės sistemos reakciją, todėl serga labai lengvai arba net visai nejaučia jokių simptomų. Maždaug per 2 savaites pasigamina antikūnai ir kitos imuninės gynybos pajėgos. Įgyta apsauga padeda kovoti tuomet, kai organizmas susiduria su gripo virusu“, – aiškino imunologė.

J.Staikūnienė nuo gripo pirmiausia ragino skiepytis vaikus, įvairiomis lėtinėmis ligomis sergančius žmones, vyresnius asmenis. Būtent šiai grupei svarbu išvengti dėl gripo kylančių sunkių komplikacijų.

Kaip efektyvią užkardą gripui, medikė įvardijo ne vien vakcinaciją. Jos teigimu, būtina stiprinti imuninę sistemą.

Temperatūros mažinti nereikia

Jei užklupo peršalimo liga, į darbą ar mokslus eiti nereikėtų. Taip nušaunami du zuikiai: organizmas mažiau pavargsta, todėl greičiau pasveiksta. Svarbiausia – užkratas neplatinamas kitiems.

Jei temperatūra pakilo iki 38 laipsnių Celsijaus, vaistais jos mažinti nereikėtų, nes tai požymis, kad imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija.

Gerti antibiotikų užsikrėtus virusine infekcija nepatartina, nes jie virusų neįveikia, o imunitetą silpnina. Juos vartoti galima tik tuo atveju, jei gydytojas nustatė, kad ligą sukėlė bakterijos, ir skyrė šių vaistų.

Rudenį ir žiemą reikėtų atsisakyti dietų ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Taip organizmas bus aprūpintas vitaminais ir kitomis būtinomis medžiagomis.

Mokslininkų įrodyta, jog vitamino C vartojimas stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su infekcijomis. Su į organizmą patekusiu užkratu veiksmingai kovoja ir ežiuolė.

Stuburo ligas aštrina drėgmė

Gitalija Marozienė, reabilitologė

„Rudenį paūmėja lėtinės stuburo ir sąnarių ligos, įprastai varginančios vyresnio amžiaus žmones. Tačiau netrūksta ir jaunų ligonių, kurie skundžiasi geliančiu ar duriančiu sąnarių skausmu, maudimu juosmens ar kaklo srityse. Šios problemos dažniausiai kyla dėl temperatūros pokyčių, drėgmės, padidėjusio fizinio krūvio, plonų drabužių, skersvėjo.

Stuburo ligų simptomus sušvelninti gali gydytojo paskirti medikamentai, masažai, vandens ar kitos fizioterapijos procedūros. Kamuojami stuburo ir sąnarių problemų žmonės turėtų mažinti fizinį krūvį, vengti staigių temperatūros svyravimų, maudynių šaltame vandenyje.“

Gydo homeopatija

Rūta Bartašiūtė, Natūralios medicinos centro „Natura munda“ šeimos gydytoja

„Biologinės medicinos gydymo metodai vis labiau įsilieja į šiuolaikinę mediciną. Jie sėkmingai taikomi Vakarų šalyse ir padeda diegti holistinę sveikatingumo koncepciją, kai į žmogaus organizmą žiūrima kaip į vieningą sistemą, todėl stengiamasi ne vien slopinti ligos simptomus, bet ir surasti priežastis, sukėlusias negalavimą.

Virusines kvėpavimo takų ligas pagydyti galima vartojant homeopatinius ir antihomotoksinius preparatus, kurie pritaikomi individualiai kiekvienam pacientui. Ypač tai svarbu vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.