Kad ir kaip būtų gaila, vitaminai organizme nesikaupia – gamta to nenumatė. Tad per vasarą suvalgytos šviežios daržovės, vaisiai, uogos ir žalumynai šiandien mums nepadės.
Reikia naujų vitaminų, kad sustiprėtų imuninė sistema ir dingtų slogi rudeninė nuotaika.
Bet neskubėkite į vaistinę pirkti brangių vitaminų kompleksų, papildų.
Organizmo vitaminų atsargas veiksmingai ir nebrangiai galima papildyti valgant rudens derliaus atsargas.
Stebuklingas grūdų kokteilis
„Viską turime po nosimi. Nereikia nieko ypatingo ieškoti ir švaistyti šimtinių cheminiams papildams.
Užtektų kasdien suvalgyti po keletą obuolių – iš savo sodo ar turguje pas močiutę pirktų.
Kuo prasčiau atrodantys, tuo geresni.
Apskritai žmogui reikia valgyti viską, ko tik jis nori, tik nepamiršti svarbiausio dalyko – saiko”, – tvirtino žinoma gydytoja, šešių knygų apie sveikatą autorė 88 metų Filomena Taunytė.
„Jei trūksta jėgų ir energijos – tai ženklas, kad organizmui trūksta mikroelementų.
Visą jų kiekį – apie 100 Mendelejevo lentelės mikroelementų, taip pat dvi kasdienes normas geležies ir kitų vertingų medžiagų galima gauti iš paprasčiausio sėklų mišinio.
Aš jau dešimt metų kasdien jį valgau ir neprarandu geros nuotaikos bei energijos”, – sakė chemijos mokslų daktarė, docentė, Vegetarų draugijos pirmininkė 80-metė Ksavera Valerija Vaištarienė.
Šiam mišiniui reikia smulkiai susimalti linų sėmenų, sezamų, saulėgrąžų ir moliūgų sėklų. Prieš malimą visas sėklas, išskyrus moliūgų, K.V.Vaištarienė rekomendavo trumpai pakepinti keptuvėje.
Sumaltas sėklas reikia sumaišyti lygiomis dalimis ir vartoti kas rytą po du šaukštus šio mišinio kartu su šiltu, tik jokiu būdu ne verdančiu ir ne karštu vandeniu.
Toks kokteilis ne tik labai vertingas, bet ir ilgam suteikia sotumo jausmą.
Atėjus rudeniui K.V.Vaištarienė siūlo gerti kuo mažiau šalto vandens.
„Dabar madinga litrais gerti vandenį. Vasarą tai daryti gerai, tačiau atvėsus orams – tikrai ne, nes dideli vandens kiekiai šaldo organizmą.
Šiuo metų laiku reikia ne tik šilčiau rengtis, bet ir valgyti šiltą, šildantį maistą.
Labai naudinga gerti arbatas, pagardintas įvairiais prieskoniais: juodaisiais ir raudonaisiais pipirais, gvazdikėliais, cinamonu, imbieru, kardamonu ar muskatu”, – teigė ji.
Ypač greitai sušildo, papildo energijos atsargas ir kraują priverčia stipriau tekėti imbiero arbata.
Ne mažiau vertingos ir mūsų visų nepelnytai pamirštos erškėtuogės – jos turi daugiau vitamino C nei juodieji serbentai ar citrinos ir ypač organizmui reikalingo vitamino PP.
Iš džiovintų erškėtuogių galima pasiruošti skanios, aromatingos ir labai malonaus skonio arbatos.
Geriausi obuoliai – negražūs
Kasdieniame valgiaraštyje turėtų būti daug paprastų daržovių: morkų, kopūstų, moliūgų, cukinijų, svogūnų, česnakų. Jas reikėtų valgyti žalias arba paruoštas garuose, vienas, su duona arba su mėsa, žuvimi.
Svarbu, kad valgant daržoves su baltyminiu maistu jų turėtų būti suvartojama dukart daugiau – du kąsniai daržovių ir vienas mėsos ar žuvies.
K.V.Vaištarienė siūlė kiekvieną dieną valgyti kopūstų ir morkų salotų, garuose troškintų moliūgų, prie kurių puikiai dera žuvis, grybai ar grikių košė.
Taip pat kasdien reikėtų suvalgyti ir apie 300 gramų vaisių, pavyzdžiui, 2–3 obuolius, geriausia – lietuviškus, antaninius. Jei neturite, juos galima pakeisti įvairiais džiovintais vaisiais.
Tiesa, juos prieš vartojimą reikia būtinai perlieti verdančiu vandeniu, o po to dar apie valandą pamirkyti šiltame vandenyje.
Sveikuolė nepatarė valgyti prekybos centruose siūlomų šviežių agurkų, o ten pirktų pomidorų po vieną kasdien suvalgyti galima.
Pasak jos, brangiai kainuojančias citrinas – vitamino C šaltinį – puikiai pakeičia svogūnai, rauginti kopūstai, spanguolės ar bruknės.
„Rauginti kopūstai ypač naudingi organizmui, nes jie nėra termiškai apdoroti.
Geriausia juos valgyti su mėsa ar žuvimi, bet ne su bulvėmis”, – patarė pašnekovė.
Bulvėms mažiausiai liaupsių
Lietuvių taip mėgstamų bulvių ir patiekalų iš jų K.V.Vaištarienė siūlo valgyti kuo mažiau.
„Bulvės sunkiai virškinamos, nuo jų žmogus apsunksta, tampa mieguistas.
Vis garsiau įvairūs mokslininkai skelbia, kad nuo bulvių galva ūžia ir vystosi sklerozė, o cepelinus, vėdarus ir bulvių plokštainius dažnai valgantys vyrai net gali tapti impotentais, kuriems ir viagra nepadės.
Bulves turėtų riboti ir turintys kasos sutrikimų, sergantys cukriniu diabetu”, – tvirtino K.V.Vaištarienė.
Jei jau negalite gyventi be bulvių, geriausia jas valgyti išvirtas su lupenomis.
Tokios bulvės geriausiai tinka prie silkės, grybų ir prie žalių, bet ne raugintų daržovių.
Sveikuolė patikino, kad bulvių nereikėtų valgyti ir su raugintais pieno produktais.
Geriausias paprastas maistas
Šiuo metų laiku valgiaraštyje turėtų karaliauti lietuviškos daržovės, vaisiai ir uogos: kopūstai, morkos, burokėliai, obuoliai, bruknės, spanguolės ir kt.
Po daržovių, vaisių ir uogų valgiaraštyje turėtų būti grikiai, avižos, pupos, daiginti grūdai.
Mūsų vartojamų maisto produktų sąraše – apie 150 įvairių pavadinimų.
Kadangi kiekvienas maisto produktas turi savitą vitaminų, mineralų ir kitų vertingų medžiagų kompoziciją, per mėnesį reikėtų visų jų paragauti.
Kiek? Nelygu kiekvieno medžiagų apykaitos tipas. O jų yra trys: baltyminis, angliavandeninis ir mišrus.
Kuriam priklausote, galima nusistatyti – internete skelbiama speciali skaičiuoklė.
Kuo maistas paprastesnis, tuo geriau.
Tik reikėtų stengtis kuo mažiau vartoti cukraus ir kepinių iš baltų miltų.
Pagal ajurvedą, žmogaus liežuvis kasdien turėtų pajusti šešis skonius: sūrų, rūgštų, saldų, kartų, aitrų ir sutraukiantį.
Taip sureguliuojamas, numalšinamas apetitas. Jei kurio nors skonio per dieną žmogus negavo, vakare jis nerimsta ir ieško, ką suvalgyti – kažko nori, tik nežino ko.
Mankšta – tiesiog privaloma
„Ruduo – ypač palankus metas pradėti sveikai gyventi – tinkamą mitybą derinti su fizine veikla.
Labai svarbu, kad būtų maisto ir judėjimo įvairovė. Tada pamiršite, kas yra bloga savijauta ir depresija, nestokosite energijos”, – sakė Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis.
Kiekvienas žmogus dieną turėtų pradėti nuo paprastos mankštos ir grūdinimosi procedūros.
„Atlikite 5–7 pratimus, paskui nusiprauskite po kontrastiniu dušu – taip tonizuosite savo organizmą ir kūną, maždaug dvylika valandų būsite atsparūs peršalimui.
Po mankštos ir maudynių kūnas taps jums paklusnus, o ne atvirkščiai.
Pasibaigus darbo dienai susikaupusią įtampą ir niūrią nuotaiką tikrai padės išsklaidyti pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimas.
Tai reikėtų daryti penkis kartus per savaitę – kiekvieną darbo dieną.
Rudenį, kai ilgi ir tamsūs vakarai, neužsidarykite, nesėdėkite namuose – eikite į baseiną, pirtį, sporto ar šokių klubą”, – patarė D.Kepenis.
Paklaustas, ką valgo, kad visada yra gerai nusiteikęs ir energingas, pašnekovas atsakė, kad kasdien valgo žalius obuolius, morkas, kopūstus, daržovių troškinius ir sriubas, įvairias sėklas, riešutus, šaldytas, džiovintas uogas (ypač mėgsta mėlynes), geria žolelių arbatą ir cikorijų kavą, kas antrą dieną valgo avižų ar grikių košę.
Per savaitę D.Kepenis suvalgo 2–3 kiaušinius, dažniausiai virtus, vieną ar du kartus per savaitę paskanauja varškės ir žuvies (lašišos, skumbrės, silkės), kartą per dvi savaites – mėsos (kalakutienos arba avienos) ir lašinių.
Iš pieno produktų jis vartoja tik nesaldų jogurtą ir kefyrą, iš gėrimų – paprastą vandenį.
Auksinis naudingųjų medžiagų dešimtukas
1. Vitaminas E – padeda esant stresinėms situacijoms, stiprina kraujagyslių sieneles, užkerta kelią infarktui ir insultui, lėtina organizmo senėjimo procesus. Šio vitamino yra visų rūšių augaliniuose aliejuose (alyvuogių, kukurūzų, saulėgrąžų, linų sėmenų ir kt.), salotų lapuose, kiaušiniuose, grūduose.
2. Folio rūgštis – dalyvauja medžiagų apykaitos ir nervų sistemos procesuose, padeda pasisavinti C ir B grupės vitaminus, užkerta kelią nuovargiui, mieguistumui, vangumui. Yra citrusiniuose vaisiuose, morkose, kopūstuose, špinatuose, viso grūdo duonos gaminiuose.
3. Vitaminas C – reguliuoja medžiagų apykaitą, veikia kaip uždegimą slopinanti priemonė, didina organizmo atsparumą infekcijoms, padeda išlaikyti gerą nuotaiką. Yra citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, visose uogose, obuoliuose, brokoliuose, saldžiosiose paprikose, šviežiuose ir raugintuose kopūstuose.
4. Vitaminas PP – turi įtakos nervų sistemos darbui, kontroliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, riebalus ir gliukozę padeda paversti energija. Yra žirniuose, viso grūdo duonos gaminiuose, kopūstuose, arbatoje, mielėse, pomidoruose, žuvyje, mėsoje.
5. Geležis – padeda išvengti mažakraujystės. Yra mėsoje, kepenyse, jūrų gėrybėse, kopūstuose ir kitose žalialapėse daržovėse.
6. Kalis – palaiko širdies raumens darbą. Yra moliūguose, cukinijose, bananuose, razinose, apelsinuose, žalumynuose, piene.
7. Beta karotenas, arba vitaminas A – padeda palaikyti žvalią nuotaiką, užkerta kelią nuovargiui ir mieguistumui, naudingas akims, odai ir imuninei sistemai. Yra moliūguose, morkose, saldžiosiose paprikose, žuvų taukuose, kepenyse, svieste, grietinėlėje, nenugriebtame piene.
8. Vitaminas D – užkerta kelią rachitui vystytis, būtinas pasisavinant kalcį. Yra riebioje žuvyje, menkių kepenėlėse, kiaušinių trynyje.
9. Kalcis – stiprina kaulus, dantis, reikalingas osteoporozės profilaktikai, geriausiai pasisavinamas kartu su vitaminu D. Yra visuose pieno produktuose.
10. B grupės vitaminai – palaiko nervų sistemą, gerina atmintį, užkerta kelią depresijai. Yra mėsoje, žuvyje, morkose, fermentiniame sūryje, brokoliuose, kopūstuose, bulvėse, pupelėse ir kitose daržovėse.
Lietuviškų gėrybių sąrašas
Guoda Azguridienė
Didžiausio Lietuvoje ekologiškų biodinaminių ir natūralių prekių tinklo valdybos narė
„Atvėsus orams žmonės paprastai pradeda valgyti sotesnį – daugiau baltymų ir riebalų turintį maistą: įvairius riešutus, sėklas, šaltai spaustą aliejų.
Taip ir turėtų būti, nes organizmui reikia šildytis. Puikiai sušildo ir nuotaiką pakelia prieskonių gausus maistas, įvairios arbatos.
Kai trūksta saulės, kai bloga nuotaika, labai norisi saldumynų.
Tačiau cukrus juk yra virusų maistas. Taigi ginantis nuo rudeninės depresijos svarbu nepadauginti saldumynų, ypač iš baltų miltų ir baltojo cukraus. Kiek įmanoma reikėtų juos keisti natūraliais saldžiais produktais: šviežiais ir džiovintais vaisiais, uogomis – slyvomis, abrikosais, datulėmis, razinomis, figomis.
Rudenį būtina vartoti produktus, kuriuose natūraliai daug vitamino C: spanguolių, raugintų kopūstų, agrastinių lapainių (Amalaki), vaistinių juodmirčių (Camu camu), kraštuotųjų malpilgijų (Acerola) sulčių.
Vaisius ir daržoves geriausia valgyti žalius (šviežius). Džiovinimas ir rauginimas yra tie paruošimo būdai, kai geriausiai išsilaiko maistinės produkto savybės ar net suteikiama naujų. Trumpai troškintos ar garuose paruoštos daržovės – taip pat labai vertingas maistas. Jos turi kitą labai didelį privalumą – yra lengvai virškinamos ir turi mažai kalorijų.
Šaltai spaustas aliejus (nerafinuotas) yra labai naudingas produktas, o rafinuotas gali būti net kenksmingas.
Šiuo metų laiku parduotuvėse visi pomidorai ir agurkai yra plastiko skonio, nes dirbtinai užauginti. Visi atvežtiniai vaisiai ir daržovės labai skirtingi – nelygu, iš kur ir kaip vežami. Jų maistinė vertė neabejotinai menkesnė nei natūraliai prinokusių. Tačiau kai pastarųjų nėra, reikia spręsti, ką rinktis, jei namie niekas nebegali žiūrėti į kopūstus ir obuolius ir reikalauja „plastikinių” agurkų.
Patys turtingiausi yra tie, kurie turi savo augintų ar rinktų ir natūraliai konservuotų daržovių bei vaisių.
Vitaminai yra tik vienas iš daugelio produkto sveikumą lemiančių veiksnių. Vienam žmogui gal labiau reikia vitamino A, kitam C, trečiam apskritai vitaminų netrūksta, o reikia, pavyzdžiui, riebalų rūgščių omega-3 ar kokio nors reto mikroelemento.
Improvizuodama galėčiau pasiūlyti tokį vertingų Lietuvoje augančių, gaunamų ar pagaminamų gėrybių dešimtuką: kanapės (nors jas auginti draudžiama, bet prekiauti ir valgyti galima), linų sėmenys, spanguolės, mėlynės, šermukšniai, rauginti kopūstai, čiobreliai, grikiai, medus ir jo produktai, senųjų veislių obuoliai.”
