Liaudyje cukralige vadinamą ligą jau galime vadinti pandemija - šiandien pasaulyje sergančiųjų diabetu priskaičiuojama beveik 400 mln. Spėjama, kad jau už poros dešimtmečių kenčiančių nuo diabeto bus pusė milijardo.
Labiausiai neramina tai, kad oficialūs skaičiai realios padėties greičiausiai neatspindi, mat dėl vos pastebimų ligos simptomų dažnas veikiausiai net neįtaria ja sergąs.
Ne liga, o gyvenimo būdas
Jau trylika metų diabetu serganti Agnė prisipažino dabar besijaučianti kur kas geriau nei paauglystėje. Nuolatinė gliukozės kiekio kontrolė ir angliavandenių maiste skaičiavimas Agnei apie ligą leidžia praktiškai pamiršti.
Šiandien, vos pažvelgusi į duonos riekę, mergina žino, kiek joje angliavandenių. „Pusryčiams – 30 g, pietums – 50 g, vakarienei taip pat 30“, – normas kaip žirnius žeria Agnė.
Tiesa, taip tiksliai nuspėti lėkštėje garuojančių pietų maistinę vertę gali ne visi - jauni ligoniai su nauju gyvenimu būdu susigyvena kur kas greičiau nei senoliai.
„Vyresni žmonės, net ir ilgą laiką kenčiantys nuo diabeto, dažnai nekreipia dėmesio į mitybą ir angliavandenių kiekių net nenutuokia, per retai tikrina gliukozės kiekį kraujyje“, – prastą situaciją tarp diabetikų senolių dėstė Lietuvos diabeto asociacijos viceprezidentė Genovaitė Naidzinavičienė.
Liga be simptomų
Tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad lietuviai labiausiai bijo onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų dėl to, kad jos asocijuojasi su greita mirtimi.
Cukrinis diabetas įvardijamas tik penktoje vietoje. Anot Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko Antano Norkaus, tai rodo mūsų nesupratimą ir žinių trūkumą. „Ši liga pavojinga tuo, kad turi beveik nepastebimų simptomų“, – sakė gydytojas.
Manoma, kad apie galimą cukraligę gali perspėti padidėjęs troškulio jausmas, staigiai sumažėjusi kūno masė ar dažnesnis šlapinimasis. Iš tiesų šie simptomai galioja pirmojo tipo diabetui, antrojo tipo ligą diagnozuoti sunkiau. „Žmogus gali ja sirgti dešimt metų ar daugiau ir to net neįtarti“, – perspėja A. Norkus.
Visos žmonijos neištirsime, bet, anot gydytojo, pristabdyti pandemijos plitimą galėtų rizikos grupių tyrimai. Tarp pastarųjų įvardijami visi, kurių šeimos nariai serga diabetu ar turintys antsvorio, moterys, pagimdžiusios sunkesnį nei 4 kg kūdikį bei sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kenčiantys nuo hipertenzijos.
„Garantija“ – antsvoris
Nors dažniausia diabeto priežastimi įvardijamas vadinamasis vakarietiškasis gyvenimo būdas, nuo cukraligės kenčia ir Trečiasis pasaulis. Ir vis dėlto rimčiausiai susimąstyti reikėtų turintiems bent kiek antsvorio - specialistai įspėja, kad net ir trečdaliu už įprastą didesnė kūno masė ateityje garantuoja diabeto diagnozę.
„Diabeto prevencija ir ankstyva diagnozė leidžia ne tik išvengti komplikacijų, bet ir gyventi įprastą, kokybišką gyvenimą“, – teigė A. Norkus.
Gydytojas nepamiršo įvertinti ir ekonominės naudos – anksti ligą diagnozuojantys tyrimai valstybei kainuoja kelis kartus mažiau nei rimtus sutrikimus sukeliančios komplikacijos bei ligonių nedarbingumas.
