Materialia prasme jis tegalėjo pasidžiaugti labai sėkmingai pradėjęs karjerą. Tik širdyje džiaugsmo buvo mažokai, ne taip jis buvo įsivaizdavęs savo gyvenimą. Ėmė ir atsisakė tokio darbo per pačią krizę, kuomet toks sprendimas atrodė vertas piršto ties smilkiniu pasukiojimo. Tačiau dabar Marius yra laimingas – eina tuo keliu, kuris yra jo.
Susitikimų malonumas
Jauną, linksmą ir itin geranorišką vaistininką jau beveik dvejus metus galima pamatyti įvairiose mugėse, o kiekvieną savaitę – ir madingajame Tymo turguje sostinėje. Atrodytų, kad jis tiesiog prekiauja savo sudarytomis žolelių arbatomis, tačiau dar svarbiau jam – glaudžiai bendrauti su žmonėmis ir patarti, kokias vaistažoles jiems reikėtų vartoti.
„Gal todėl iki šiol niekaip negalėjau savo žolelių iš rankų paleisti, nors jų vis dažniau pradėjo prašyti mažos gurmanams, sveiko gyvenimo būdo ir ekologijos gerbėjams skirtos parduotuvėlės. Na ir kas, kad ant kiekvieno pakelio užrašyta, kam jos skirtos ir kaip arbatą išsivirti, bet kažkaip neramu, kad žmonės rinksis jas tik savo nuožiūra, nepakalbinti. Juk kokia prasmė gerti žoleles nuo kosulio ar gastrito žmogui, nuolat rūkančiam ar vartojančiam alkoholį? Kai bendrauju pats, patariu pradėti ne nuo žolelių, nors atrodytų, kad taip prarandu klientą. Ne tai man svarbiausia, noriu, kad žmogui atsirastų motyvacija sveikti“, – pasakoja jaunasis vaistininkas.
Anot jo, gydytojo ir vaistininko profesijos buvo atskirtos tik XII amžiuje, o iki tol tas, kas gydydavo, ir vaistų duodavo. Dabar, pasak Mariaus, gydytojai labai daug žino apie ligas, o vaistininkai – apie cheminius vaistus ir vaistažoles. Todėl jei gydytojai ir vaistininkai daugiau bendrautų, visiems būtų geriau. Tačiau dažniausiai pirmieji stokoja žinių apie vaistažoles, o antrieji – apie žmogaus ligas. Abu galbūt per mažai galvoja apie svarbiausią – sveikatą, tad tik pats pacientas už ją gali imtis atsakomybės. Deja, dažniausiai atsakomybę už savo dabartinę sveikatos būseną žmonės nori perleisti specialistams – gydytojams ir vaistininkams, užuot patys ėmęsi kažką keisti savo gyvenime.
„Žmonės pradeda sveikti ne nuo vaistų ar nuo žolelių, prieš tai kažkas turi įvykti viduje – ateiti suvokimas, kodėl prasidėjo liga ir sprendimas „noriu būti sveikas“. Jau po to ateina pagalba – tinkami vaistai ar žolelės. Kol to žmogaus sprendimo nėra – ir ligą sunku nustatyti, ir gydymą parinkti – ilgas kelias iki gijimo“, – dėsto savo pažiūras Marius.
Prisimena jis ir savo kelią į vis platesnį pažinimą. Pirmajame kurse jam pradėjo berti rankas, gydė ilgai ir vis nesėkmingai, nes liga, kaip spėjo, alergija, vis atsinaujindavo. Jam kažkodėl atrodė, kad tai nuo darbų laboratorijoje, ėmė jų vengti. Tačiau vėliau suprato savo sveikatos problemų priežastis ir kad ne viskas išgydoma vaistais. Vėliau susipažino su provizoriumi Edvardu Kazlauskiu ir valandų valandas žiūrėdavo, kaip jis darbuojasi, bendrauja su klientais, pats gavo daugybę patarimų ir žinių, kurias dabar naudoja savo praktikoje.
„Nors mes mokėmės pažinti vaistažoles, nuėjęs į pievą su savo žolelių mokytoju Edvardu patyriau tikrą gėdą – mokėjau augalus atpažinti pagal paveikslėlius, bet lauke vėjas papučia ir tas pats augalėlis visai kitaip atrodo“, – šypteli prisiminęs.
Subtilybės
Atrodo, kas čia sudėtingo – prisirinkti žolelių, užsiplikyti ir išgerti arbatos? Bet ar ją tikrai reikia plikyti? Štai garbaus amžiaus gydytoja, E. Šimkūnaitės mokinė Mariui sakė, kad pirmiausia atėjus į pievas rinkti augalų su jais buvo pasisveikinama, pabendraujama, nes žiūrima kaip į gyvus organizmus, kaip į žmones. Prieš nuskinant atsiprašoma, o nuskynus suvyniojama į baltą drobulę, „užmigdoma“.
Išdžiovintą ir paruoštą žaliavą užpildavo kūno temperatūros vandeniu, pabrinkindavo kelias valandas ar ilgiau ir tik prieš vartojimą įpildavo šilto vandens, kad užpilas taptų šiltesnis. Vaistažoles taupydavo, niekada neišmesdavo po pirmo užpylimo, visada tas pačias užpildavo antrą kartą, tik dvigubai mažesniu kiekiu vandens.
„Nors šiais laikais dažniausiai siūloma užpilti karštu vandeniu, tačiau yra išimčių, pavyzdžiui, melisoms reikia ne aukštesnės kaip 60 laipsnių temperatūros. Vaistažolių arbatų nereikia saldinti cukrumi, geriausia gerti nesaldintas, po kelių gurkšnių, jei norima, galima įdėti šiek tiek medaus. Į karštą arbatą jo dėti negalima, tik į praaušusią“, – pasakoja Marius.
Jis neslepia ir to, kaip sudaro savo arbatų mišinius – imamos kelios pagrindinės žolelės pagal pageidaujamą poveikį, o paskui pridedama kitų, koreguojančių tą poveikį, gerinančių skonį ir suteikiančių gerą išvaizdą.
„Manau, kad man labai padeda žinios, įgytos studijuojant, ir polinkis prie žolelių, kurias vertinu daug labiau nei cheminius vaistus. Žinau, kad negalima maišyti priešingo poveikio žolelių, tarkime, sukatžolių ar valerijonų su juozažolėmis ir jonažolėmis. Kai turi žinių, jau gali teisingai atsirinkti informaciją, kurios dabar netrūksta. Man patinka kurti receptūras, kuriose sujungiu savo studijų žinias, tai, ką randu knygose ir kokios nors į mugę užklydusios močiutės išmintį, prieš tai viską patikrindamas savo žinojimu ir praktika“, – visas švyti Marius.
Pastaruoju metu jis stengiasi prie žolelių pridėti dar kai ką ir taip sustiprinti jų poveikį. Veda užsiėmimus sveikatingumo centre „Atgaiva tau“, kur skatina žmones sąmoningai prisidėti prie jų sveikatos atkūrimo, dažnai pasikviečia savo gyvenimo ir sielos draugę muzikę Moniką, papildančią mokymus garso terapija. Lapkritį panašūs užsiėmimai bus vedami ir Kauno jogos studijoje. Garso terapija ketina išmėginti ir maišant žolelių mišinius – gal poveikis bus dar geresnis. Kol kas jis, dėliodamas vaistažoles, palinki, kad jos vartotojui padėtų sąmoningėti ir jis sveiktų, prisipildytų meilės ir laimės.
Savo namų vaistažolių vaistinėlėje Marius Lasinskas pataria turėti:
Vaistinių čiobrelių žolės – pagelbės kosint, peršalus. Be to, padeda subalansuoti organizmą: kai reikia aktyvinti – tonizuoja, jei reikia raminti – nuramina;
Vaistinių ramunių žiedų – malšina neaiškios kilmės pilvo skausmus, taip pat ramina, mažina uždegimus;
Vaistinių medetkų žiedų – veikia antiseptiškai, slopina uždegimus, ramina nervų sistemą, malšina skausmus, mažina kraujospūdį;
Vaistinių melisų lapų – ramina, mažina pilvo pūtimą, gerina virškinimą;
Mėtų žolės – gerina virškinimą, lengvina atsikosėjimą, mažina pilvo pūtimą, skatina tulžies išsiskyrimą;
Liepų žiedų – skatina prakaitavimą, slopina uždegimus, lengvina galvos skausmus.
